Raudona šviesa, žalia šviesa (2)

Vincentas buvo užsidegęs bažnyčios tarnas. Daugiausia jis dirbo su Belgijos kalnakasiais, padėjo jų šeimoms: maitino alkstančius, kitaip rūpinosi ir pelnė didžiulį paprastų žmonių palankumą. Jo bažnyčia buvo pilna tikinčiųjų, norėjusių geriau pažinti Jėzų. Deja, Vincento vyresnybė nebuvo tokia patenkinta jo tarnyste, mat Vincentas nuolat vilkėjo prastais drabužiais, gyveno lūšnoje, o visą savo algą išdalydavo žmonėms. „Atrodai baisiau nei žmonės, kuriems sakai pamokslus“, – dažnai sakydavo jam bažnyčios vyresnieji. O Vincentas jiems atrėždavo: „Ar Jėzus elgtųsi kitaip?“ Galiausiai dėl nesutarimų su vyresnybe Vincentas buvo atleistas iš pareigų. Jis jautėsi piktas ir įskaudintas. Vienintelis jo troškimas iki tol buvo įsteigti bažnyčią, kuri pašlovintų Dievą. Tai kodėl gi Dievas leido tam įvykti? Vieną gražią dieną vaikštinėdamas Vincentas pamatė seną angliakasį, sunkiai velkantį ant pečių anglių maišą. Didžiai to vaizdo sujaudintas ir susigraudinęs Vincentas išsitraukė bloknotą ir pradėjo piešti po našta palinkusią figūrą. Nors tuo metu pats nesuvokė, tą akimirką jis atrado savo tikrąjį pašaukimą. Jaunasis pamokslininkas, kuris buvo savo denominacijos pašalintas iš bažnyčios tarno pareigų, galiausiai tapo menininku, kurį šiandien žino visas pasaulis – tai buvo Vincentas van Gogas. Apie Dovydą Biblijoje rašoma taip: „Karalius atsistojo ir tarė: „Mano broliai, mano tauta, klausykitės manęs! Aš buvau sumanęs pastatyti poilsio Namus VIEŠPATIES Sandoros Skryniai, mūsų Dievui pakojį. Bet Dievas tarė man: ‘Tu nestatysi Namų mano vardui, nes esi kovotojas ir išliejai kraujo. Tavo sūnus Saliamonas yra tas, kuris pastatys man Namus ir kiemus, nes aš išsirinkau jį būti man sūnumi, o aš būsiu jam tėvas‘ “ (1 Metraščių 28, 2–3. 6). Jei Dievas įžiebė tau raudoną šviesą, būk jautrus, atpažink, pastebėk tai. Kai Jis užkerta kelią tavo planams, nusileisk ir nuolankiai sakyk: „Amen, tebūna Tavo valia.“ F. B. Mejeris rašo: „Ar jautiesi susipainiojęs ir tau sunku atpažinti, kuriuo keliu turi eiti? Jei taip, eik pas Dievą. Jis parodys kryptį savo šypsenos šviesa arba paneigimo debesiu. <...> Tyliai, ramiai lauk, net jei aplink visi ragintų tučtuojau ko nors imtis – anksčiau ar vėliau Dievo valia tau paaiškės.“

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.