Reaguok kaip Jėzus

Ką darai, kai kas nors tave nuvilia ar nuliūdina? Išsitrauki ilgavamzdį ir šauni? Ar sakai kitam: „Kaip tu mane nervini!“? Jei kam nors ištari tokius žodžius, turi suprasti, kad šitaip pripažįsti, jog kitas žmogus kontroliuoja tavo emocijas. Šitaip pripažįsti, kad perleidi kitam galią nulemti tavo jausmus ir reakcijas. Niekas negali atimti iš tavęs valdymo – tu pats jį perleidi tą akimirką, kai pradedi reaguoti!

Biblijoje skaitome: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Romiečiams 12, 21). Atsimokėti tuo pačiu, atkeršyti – tai aktyviai piktai reaguoti. O atleisti reiškia teigiamai aktyviai veikti. Atleidimas reiškia, kad pats renkuosi, kaip reaguosiu vienoje ar kitoje situacijoje. Ar kiti žmonės valdo tavo jausmus, emocinę būseną? Ar leidiesi kitų pralinksminamas ar išmušamas iš vėžių, nubloškiamas į nerimą, baimę, pyktį? Biblijoje skaitome: „Geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu; suvaldyti save geriau, negu užkariauti miestą“ (Patarlių 16, 32). Vadinasi, žmogus, kuris valdo savo nuotaikas ir reakcijas, yra stipresnis už gynybine siena aptvertą miestą. O žmogus, kuris negeba suvaldyti savo dvasinės būklės, yra nesaugus, visai kaip miestas be apsauginės sienos. Toks žmogus yra bejėgis, negali apsiginti, kiti gali su juo daryti, ką panorėję. Stiprybė slypi švelnume, o švelnumas yra gebėjimas susidoroti su įžeidimais be keršto. Švelnumas sugeria, sulaiko smūgį ir neleidžia atsiliepti tuo pačiu. Jėzus tai pavadino „kito skruosto atsukimu“ (žr. Mato 5, 39). Galbūt tu pasakysi: „Taip elgtis nelengva.“ Išties, kartais tiesiog neįmanoma. Galbūt pasakysi: „Taip reaguoti nenatūralu.“ Ir būsi visiškai teisus. Taip reaguoti – antgamtiška, nes tokia reakcija yra Dvasios vaisius (žr. Galatams 5, 22–23). Norint šitaip gyventi, reikalinga Dievo jėga.