Realistiški lūkesčiai

Siekti geresnių rezultatų – geras noras, bet stenkis, kad tavo lūkesčiai būtų realistiški. Gyvenimas nėra tik juoda ir balta, jame daug tarpinių „pilkų zonų“. Viskas negali visąlaik būti tobula, kaip ir viskas negali visąlaik būti vien siaubinga. Nuspręsti atšaukti susitikimą ar renginį tik dėl to, kad penkias minute vėluoji, ar dėl to, kad ant veido iššoko spuogas, ar atšaukti visą kelionę tik dėl vieno atidėto skrydžio, ar pasijusti baisiu žmogumi dėl nekaltos klaidelės – nėra labai išmintinga. Tai kartais vadinama „poliarizavimu“. Toks puldinėjimas į kraštutinumus slegia, veda į neviltį, sukelia kitokių neigiamų jausmų ir neduoda žmogui jokios naudos. Norėdamas išsaugoti gyvenimo džiaugsmą turėsi susitaikyti su faktu, kad nei pats, nei aplinkiniai nėra tobuli. Kai iš gyvenimo tikiesi tobulumo, jo esi linkęs tikėtis ir iš kitų žmonių. Tačiau toks mąstymas – nerealistiškas, jį ne tik lydi nusivylimas lūkesčiams nepasiteisinus, jis dar ir nepakeliama našta prislegia aplinkinių pečius. Tai gali sužlugdyti santykius. Gal jau vertėtų liautis reikalavus iš žmonių to, ko jie neįstengia duoti? Apaštalas Jokūbas sako, kad mes visi dažnai nusižengiame, klumpame, klystame. Taigi, jei visi darome klaidų, metas išmokti susitaikyti, kad klysti yra žmogiška, ir pagaliau atsipalaiduoti! Kokių tavo ar kito gyvenime yra „netobulų sričių“, kurias reikėtų tiesiog labiau priimti? Prieš atsakydamas apmąstyk šiuos Pauliaus žodžius: „Meilė kantri, meilė maloninga...“ (1 Korintiečiams 13, 4).