Rimtas požiūris į humanitarinę pagalbą

Biblija moko, kad Dievas kiekvienam atlygins pagal tai, kaip elgėmės su vargstančiais ir prislėgtaisiais. Štai kodėl metas pradėti rimtai žiūrėti į humanitarinę pagalbą. Thomasas Barnardo buvo tikras XIX a. krikščionių herojus: Londono gatvėse jis tarnavo varguoliams ir benamiams, atidarė vaikų namus, kuriuose priglaudė per 400 vaikų. Vėliau jis nusipirko Edinburgo pilį, kurioje anksčiau būdavo gurkšnojamas džinas ir veikė muzikos salė, ir pavertė ją evangelizacijos ir krikščioniškos veiklos centru, pavadintu „Kavos rūmais“. Be to, šis žmogus dar įsteigė mergaičių kaimelį, kuriame per Barnardo gyvenimą buvo prisiglausta ir išugdyta per 9 tūkstančius mergaičių. Šio žmogaus dėka daugiau kaip 60 tūkstančių vaikų turėjo ne tik kur apsigyventi, bet ir gavo galimybę mokytis profesinio rengimo centruose. Kraštutiniais atvejais, kai sužinodavo, kad vaikai atsidūrę žiaurių žmonių rankose, Barnardo tuos vaikus tiesiog pagrobdavo. Tokiu elgesiu, ypač grobdamas vaikus iš tėvų, jis nusižengdavo įstatymui, bet tuo metu jautėsi įsipareigojęs laikytis aukštesnio – Dievo – įstatymo. Jam ne kartą grėsė kaltinimai ir įkalinimas, bet galiausiai pasikeitė ne Barnardo, o įstatymai ir kraštas. Daugybė jo iš skurdo ir nevilties išgelbėtų ugdytinių tapo teisininkais, gydytojais, muzikantais, karo laivų vadais, verslininkais, valstybės tarnautojais ir pan. Kaip pakeisti pasaulį? Dar šiandien pradėk nuo savęs. Padėk bent vienam žmogui ir tai jau bus gera pradžia.