Rinkis ramybę

Panika ir nerimas – dažniausiai tokia būna mūsų pirmoji reakcija į konfliktus ir problemas. Rinktis ramybę bent jau pirmomis akimirkomis atrodo tiesiog neįmanoma. Pasąmonė vis kužda: „Jei tau tikrai rūpi, turėtum labiau nervintis…“ Vienas prityręs psichologas konsultantas rašo: „Kaip tik stenkis nepasiduoti panikai! Kad ir kokia situacija, kad ir kokios aplinkybės susiklostytų, paprastai <...> vis tiek turime bent vieną akimirką giliai įkvėpti ir leisti ramybei nuvilnyti per mūsų kūną ir mintis. <...> Nepamirškime, kad tikrasis priešininkas yra panika, o ne pati užduotis, kurią turime įveikti.“ Nerimastavimas problemą tik išpučia, sustiprina. O ramybė padeda išspręsti problemas. Baimė ir nerimas blokuoja sprendimus. Atsakymai daug lengviau ir natūraliau gimsta nurimusioje galvoje. Ramybės iš Dievo galime pasisemti bet kada, visuomet, tereikia nuspręsti tai padaryti. Paulius rašo: „Dvasios vaisius yra [...] ramybė [kai Šventoji Dvasia valdo mūsų gyvenimą, mumyse Ji išaugina ir subrandina ramybę]...“ (Galatams 5, 22). Neleisk neigiamoms emocijoms nevaldomai šėlioti gyvenime ir nulemti tavo reakcijų. Jėzus pasakė: „Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! [Nesileiskite gąsdinami, išmušami iš pusiausvyros; nepasiduokite bailumui, baimei]“ (Jono 14, 27, papildyta AMPC). Tai reiškia, kad visuomet gali rinktis – ramybė ar vidinis konfliktas. Toje pačioje eilutėje Jėzus dar pridūrė: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę“ (27 eil.). Čia žodis „palikti“ yra vartojamas „testamento palikimo“ arba „perdavimo palikuonims“ reikšme, lyg paskutinės valios pareiškimas ir vykdymas. Mirdamas žmogus savo mylimiems artimiesiems palieka tai, kas jam brangiausia. Tai, kad Jėzus paliko mums savo ramybę, nereiškia, kad ji automatiškai įsigalės mumyse, mūsų gyvenime. Be to, kai netenkame ramybės, darosi sunkiau girdėti Dievo balsą. Kai Paulius sako: „Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė…“ (Kolosiečiams 3, 15), omeny jis turi sielos harmoniją, kuri mūsų širdyse nusistovi tada, kai Kristus pradeda valdyti kaip karalius. Taigi šiandien, užuot pasidavęs panikai ir nerimui, verčiau sąmoningai rinkis ramybę. Dievas tavo pusėje!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip dažniausiai reaguoji į netikėtus sunkumus – ar tavo pirmoji reakcija būna panika, o gal sugebi išlikti ramus/-i?
2. Kada paskutinį kartą patirtoje sunkioje situacijoje pajutai Dievo ramybę? Kaip tai pakeitė tavo požiūrį į problemą?
3. Šiandien, kai susidursi su iššūkiu, prieš reaguodamas/-a sustok, giliai įkvėpk ir sąmoningai paprašyk Šventosios Dvasios suteikti tau ramybės.
4. Užsirašyk Jono 14,27 eilutę ant lapelio ir nešiokis su savimi arba priklijuok matomoje vietoje kaip priminimą, kad Jėzus tau paliko savo ramybę.

Baigiamoji mintis

Ramybė nėra tik emocija ar jausmas – tai Dievo dovana ir Šventosios Dvasios vaisius, kuris auga mumyse, kai leidžiame Jam veikti. Kai renkamės ramybę užuot pasidavę panikai, mes ne tik geriau išsprendžiame problemas, bet ir liudijame apie Dievo veikimą mūsų gyvenime.

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.