Ryžtas ir ištvermė

Kai kitą kartą eisite pro McDonald’s restoraną, pagalvokite apie jo įkūrėjo Ray Kroco žodžius: „Ryžtingai veržkitės į priekį. Jei ištvermingai ko nors sieksite, būtinai pasieksite. Talentas ne kažin ką gelbės: pažįstu daug talentingų, bet visiškai nesėkmingų žmonių. Genialumas irgi ne kažin ką gelbės: pasaulyje pilna nepripažintų, atlygio nesulaukusių genijų. Mažai gelbės net ir išsilavinimas: pasaulyje pilna apsišvietusių nelaimėlių. Sakyčiau, kad vien ryžtas ir ištvermė yra visagaliai.“ Laiško hebrajams 11-ame skyriuje skaitydami apie tikėjimo didvyrius aptinkame, kad jie užčiaupė liūtams nasrus, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus ir netgi atgavo prikeltus mirusiuosius. Tai bent pasiekimai! Bet maždaug skyriaus viduryje užrašyti ir tokie žodžiai: [...] atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje... (Hebrajams 11, 34). Derėtų atkreipti dėmesį, kad iš pradžių jie buvo silpni, bet laikui bėgant sustiprėjo. Kaip? Savo ryžtu ir ištverme. Bėda ta, kad mes ne visuomet pasiryžę kovoti už tai, ko norime. Tačiau be konflikto nebus ir užkariavimo. Vienas anglikonų vyskupas kartą pasakė: „Kodėl visur, kur Paulius tik nueidavo, ten jis sukeldavo revoliuciją. O kur tik nuvykstu aš, mano garbei suruošia arbatėlę?“ Paulius neprisiderino prie aplinkos, neįsimaišė į minią, jis išsiskyrė iš kitų. Per pirmąją savo misijų kelionę jis buvo užmėtytas akmenimis ir paliktas numirti. Per antrą kelionę jis buvo įmestas už grotų. Kaip toje situacijoje jis reagavo? Ogi meldėsi ir garsiai giedojo giesmes Dievui, kol kalėjimo durys pačios atsidarė. Žodis tau šiandien skambėtų taip: „Būk tvirtas, ryžtingas ir nepajudinamas. Ištvermingai veržkis į priekį. Visa širdimi atsiduok Dievo tikslui.“