Šalom

Šalom yra hebrajų kalbos žodis, reiškiantis ramybę arba taiką. Be Dievo tikra ramybė tebus tolima svaja, filosofinė fantazija, viliojanti žuvelė, kuri niekada neužkibs ant tavo kabliuko. Santykiai šlyja ir šeimos išyra dėl to, kad iš netobulo sutuoktinio tikimės tobulos ramybės, kurios taip trokšta mūsų širdis. To suteikti neįstengs joks žmogus.

Kokteilių vakarėlyje sukiojosi gražuolė, kuri iš visų jėgų stengėsi atrodyti laiminga. Pastebėjęs ją mūvint žiedą su milžinišku, žėrinčiu brangakmeniu, vienas svečias neiškentęs šūktelėjo: „Oho! Tai bent gražus akmenėlis!“ Moteris atsakė: „Ačiū, čia Kalahano deimantas.“ Su pasigėrėjimu nužiūrinėdamas brangakmenį, svečias tarė: „Kaip norėčiau tokį turėti.“ O moteris atkirto: „Patikėkit, verčiau nereikia.“ „Ką jūs sakote?“ - nustebo žmogus. O moteris tik gūžtelėjo ir atsakė: „Matote, prie jo prilipęs Kalahano prakeikimas.“ „Kalahano prakeikimas? O kas tai?“ - nesiliovė kamantinėjęs vyrukas. Moteris giliai atsiduso ir tarė: „Tai... ponas Kalahanas.“

Tobula ramybė gali kilti tik iš tobulo šaltinio, tobulo davėjo. O tobulas yra tik vienas Dievas. Ir, beje, ramybė nėra problemų nebuvimas. Tai mus lydintis Dievo Artumas, kai susiduriame su problemomis. Negana to, niekas neranda ramybės, vien pasišovęs ją rasti. Ramybė nėra tai, ką randame, ji pati mus susiranda, kai savo gyvenimą pavedame Tam, kuris sako: „Aš pats eisiu su tavimi ir suteiksiu tau tobulą ramybę.“ Tik Dievo Artumas suteikia ramybę. Dievo meilė, Jo pagalba ir buvimas šalia išsklaido įtampą. Ar tu šiandien trokšti ramybės? Atidavęs savo gyvenimą į Kristaus rankas tu atrasi ramybę, „pranokstančią bet kokį supratimą“ (Filipiečiams 4, 7).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kur savo gyvenime šiuo metu bandai rasti ramybę? Ar tie šaltiniai tikrai gali tau suteikti tą gilią ramybę, kurios taip ilgisi tavo širdis?
2. Prisimink atvejį, kai patirtis su Dievu suteikė tau ramybę neramumų viduryje. Kaip tas patyrimas skyrėsi nuo pasaulietiškų ramybės paieškų?
3. Šiandien skirk 10 minučių tylai ir sąmoningai atsiduok Dievui, sakydamas: „Viešpatie, atiduodu Tau savo nerimą ir prašau Tavo artumo ramybės.“
4. Užrašyk vieną savo gyvenimo sritį, kurioje labiausiai trūksta ramybės, ir paprašyk, kad Dievas vaikščiotų su tavimi būtent ten. Stebėk, kaip keičiasi tavo požiūris į šią situaciją per ateinančią savaitę.

Baigiamoji mintis

Ramybė nėra kažkas, ką galime nusipirkti ar užsitarnauti. Ji yra dovana, kurią gauname, kai leidžiame Dievui eiti kartu su mumis. Kai bandome ramybę rasti kituose žmonėse ar aplinkybėse, nusiviliame. Bet kai pripažįstame, kad tikra ramybė kyla iš Dievo artumo, pradedame patirti ramybę, kuri pranoksta bet kokį supratimą - net ir sunkumų akivaizdoje.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.