Šeiminė laimė

Visada ateina akimirka, kai tenka nusiimti rožinius akinius ir pamatyti tikrovę tokią, kokia ji yra. Kas vienas santuokas daro laimingas, o kitas apgailėtinas? Laimingas atsitiktinumas? Geri genai? Tvirtybė? Vargu! Šeiminė laimė, pranokstanti kintančias aplinkybes, statoma ant tų savybių, apie kurias mokė Jėzus. Pasižiūrėkime detaliau.

1) Laimingi būna nuolankūs. „Palaiminti turintys vargdienio dvasią...“ Puikybė – ego išaukštinimas ir nuolatinis savo teisių gynimas – užtraukia vargą, tuo tarpu nuolankumas – savęs atsižadėjimas ir atsižvelgimas į kitą – atneša laimę.

2) Laimingi romieji: tie, kas švelnūs, kantrūs ir malonūs. Gerumas, jautrumas, pakantumas partnerio atžvilgiu – meilės išraiška, teikianti išgydymą ir malšinanti gyvenimo skausmą.

3) Laimingi gailestingieji. Anksčiau ar vėliau vienas kitą neišvengiamai įskaudinsime, įžeisime. Sukils pasipiktinimas ar net įniršis, lydimas noro keršyti. Tačiau kaip kerštas gimdo kerštą, taip gailestingumas gimdo gailestingumą. Pagailėti nereiškia suteikti progą išsisukti nuo atsakomybės. Gailestingumas sutuoktinio atžvilgiu atgal grįžta tuo pačiu: jis sukuria atmosferą, kur ir pats suklydęs sulauki pasigailėjimo. Gailestingumas užbaigia ginčus, kai niekas kitas nepadeda!

4) Laimingi taikdariai. Poreikis laimėti konfliktą tik gilina. Santuokoje, kai vienas „laimi“, iš tikrųjų abu patiria pralaimėjimą! Asmeninės pergalės atsižadėjimas ir santaikos siekimas – štai kas yra tikroji pergalė ir tikrasis laimėjimas. Būtum likęs amžinai pražuvęs, jeigu Jėzus nebūtų panorėjęs atsisakyti savo teisių ir ranka numojęs į tave su visomis tavo piktadarybėmis. Ne vien žiedas yra krikščioniškos santuokos simbolis, o veikiau kryžius, įspaustas ant žiedo! Šeimyninę laimę skatina mūsų pasiaukojimas, savęs atsižadėjimas ir panašėjimas į Kristų.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.