Sena prigimtis ir nauja prigimtis

Biblijoje skaitome: „Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte“ (Galatams 5, 16–17). Pažįstama situacija? Kaip laimėti kasdienę kovą, kuri verda tarp senos ir naujos prigimčių? Pateiksiu keturias gaires:

1) Būk atviras. Pripažink, kad kūniška prigimtis visuomet ieškos pasitenkinimo ne ten, kur reikia. Ir jai nebūna nei laisvadienių, nei atostogų.

2) Būk nuolankus. Pripažink esąs bejėgis laimėti šią kovą be Dievo pagalbos. Atsiduodamas Dievui semiesi iš Jo jėgų. O tai svarbu, ypač pirmosiomis išbandymo akimirkomis. Nuosekliai praktikuojant šią dvasinę discipliną tavo gebėjimas remtis į Dievą augs. Kuo labiau priartėsi prie Dievo, tuo tapsi stipresnis ir pajėgesnis atsispirti pagundai ar šiaip užgriuvus bet kokiai kitai bėdai.

3) Laikykis drausmės. Tai labai asmeninis reikalas: niekas kitas to už tave nepadarys. Paulius rašo: „Taigi tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė...“ (Romiečiams 6, 12). Jei pats nesusitramdai, o tave turi tramdyti kiti, taip nieko nebus.

4) Išlik budrus. Dovydas kartą per daug atsipalaidavo ir viskas baigėsi tuo, kad sugulė su Batšeba, o vėliau nužudė jos vyrą, taip siekdamas pridengti pirmąjį nusikaltimą. Galbūt tu manai, kad tau taip tikrai nenutiks. Bet paskaityk, ką rašo apaštalas Paulius: „[...] bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas“ (1 Korintiečiams 9, 27).