Septyni Skėvo sūnūs (1)

Biblijoje skaitome: „Pauliaus rankomis Dievas padarydavo nepaprastų stebuklų. Žmonės net dėdavo ligoniams jo kūną lietusias skepetėles, prijuostes, ir nuo jų pasitraukdavo ligos, išeidavo piktosios dvasios. Panašiai ir kai kurie keliaujantys žydų egzorcistai mėgindavo piktųjų dvasių apsėstiesiems prišaukti Viešpaties Jėzaus vardą, sakydami: „Aš jus saikdinu per Jėzų, kurį skelbia Paulius.“ Taip darė vieno žydų vyresniojo kunigo Skėvo septyni sūnūs. Bet piktoji dvasia jiems atšovė: „Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O jūs kas būsite?“ Ir žmogus, turįs nelabąją dvasią, užpuolė juos, apgalėjo vienus bei kitus ir taip nutąsė, jog jie nuogi ir sužaloti turėjo bėgti iš anų namų. Tatai sužinojo visi žydai ir graikai, gyvenantys Efeze. Visus pagavo baimė, o Jėzaus vardas buvo išaukštintas“ (Apaštalų darbų 19, 11–17). Šis pasakojimas turėtų būti įspėjimas ir pamokymas visiems, manantiems: Jeigu jau jie ką nors gali padaryti, tai sugebėsiu ir aš.“ Toli gražu! Jei Viešpats tavęs nepašaukė ir neapginklavo, greičiausiai žlugsi. Dievas neįgalina žmogaus įgyvendinti jo paties sumanymų. Jis įgalina įgyvendinti Jo sumanymus. Tiesa ta, kad Jėzaus vardą efektyviai pasitelkti gali tik tuomet, kai a) esi išpažinęs Jį kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją; b) kai palaikai su Juo artimą ryšį; c) kai vadovaujiesi Jo Žodžiu ir praktikuoji jį kasdieniame gyvenime. Jei visa tai darai, kaskart tau pasitelkus Jėzaus vardą, esi Jo apsaugotas varde slypinčios galios.