Septyni Skėvo sūnūs (2)

Pasakojimas apie septynis Skėvo sūnus pamoko mus dviejų svarbių dalykų:

1) Šėtonas puikiausiai žino, kas esi. Žmogų apsėdęs demonas kalbėjo Skėvo sūnums sakydamas: „Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O jūs kas būsite?“ (Apaštalų darbų 19, 15). Ar šiandien palaikai su Dievu tokį ryšį, kuris verčia šėtoną ne tik žinoti tavo vardą, bet ir pripažinti tave kaip jėgą, kuriai privalu paklusti? Kai Dievas klausė šėtono: „Ar pažįsti mano tarną Jobą?“, šėtonas atsakė: „Kurgi ne, kaskart išstojęs prieš jį, susiduriu su jėgos skydu, pro kurį neįstengiu prasiskverbti“ (Jobo 1, 8–12 parafrazė). Galbūt manaisi esąs per silpnas, netinkamas Dievo darbams. Suprask, priešas bijo ne tavęs, o Dievo Dvasios, gyvenančios tavyje!

2) Tik piktai dienai užėjus, supranti, ar turi tai, ko reikia. Paulius ragina: „Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti“ (Efeziečiams 6, 13). Žmogų apsėdęs demonas atpažino septynių Skėvo sūnų silpnumą ir juos pergalėjo. Žinok, kad išliksi tik tuo atveju, jei tavo tikėjimas bus tikras ir tyras. Ateis diena, kai tau teks eiti su Dievu, nors ir nesuprasi, kur Jis tave veda. Tuo keliu eiti nepadės asmeninis žavesys ir talentai. Tau teks remtis tik Dievo Žodžiu, nors visiškai nebus aišku, ar jis veikia. Tik tuomet savo kailiu patirsi, kokia tikra yra ši eilutė: „Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia, skelbia Galybių VIEŠPATS“ (Zacharijo 4, 6).