Šiandien Dievas yra su tavimi

Ištikus krizei akys tarsi aptemsta ir nebemato toliau nosies. Taip nutiko dviem Kristaus mokiniams, keliavusiems į Emausą. Sielvartaudami dėl Kristaus mirties jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo (Luko 24, 14–16). Nusukęs akis nuo Kristaus, savo situacijoje pasijunti bejėgis. Dr. Michaelas Youssefas rašo: „Ištikus didelei krizei mano regėjimas apsiblausia, o supratimas išsikraipo. Mano apmąstymai tampa labai vienpusiški. Labai dažnai, panašiai kaip anie du mokiniai, aš nepastebiu kaip tik tų žmonių, kurie galėtų man pagelbėti. [...] Jų akys nematė žmogaus, kuris ėjo greta ir kalbėjosi su jais. O juk tai buvo tas pats žmogus, dėl kurio mirties ir netekties jie sielvartavo! Jis ėjo šalia gyvas ir sveikas. [...] Bet jie to nepastebėjo ir nesuprato, nes visą dėmesį buvo sutelkę visai kitur.“ Bet kai mokiniai atpažino Jėzų, viskas pasikeitė. Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. [...] papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną (Luko 24, 33–35). Atkreipkime dėmesį į žodžius tuoj pat. Kai atpažino Jėzų, jų baimę tuoj pat išstūmė drąsa, skausmas virto džiaugsmu, o neviltį išstūmė viltis. Paulius rašo: [...] [meldžiu, kad Dievas] apšviestų jūsų širdies akis... (Efeziečiams 1, 18). Kai nusuki žvilgsnį nuo savo problemos ir sutelkti į Jėzų, situaciją gebi matyti visai kitoje šviesoje ir prisipildai vilties.

P.S. Galbūt jus sudomins: netektis ir skausmas.