Šiandien šaukis Jėzaus

Pamėgink įsivaizduoti, ką reiškia visą gyvenimą būti neregiu, o paskui staiga stebuklingai praregėti. Ir pirmas dalykas, kurį pamatytum, būtų Jėzaus veidas! Taip nutiko elgetai Bartimiejui. Jėzus ėjo pro vietą, kur atsisėdęs neregys kiekvieną dieną prašydavo išmaldos. Supratęs, kad kita tokia proga gyvenime gali ir nepasitaikyti, Bartimiejus pradėjo iš visų plaučių šauktis pagalbos. Kartais iškilmingų ramiu balsu sakomų maldų neužtenka. Neeilinės situacijos kartais pareikalauja neeilinių priemonių. Kartais tenka šauktis Dievo iš pačių sielos gelmių! Skaitome, kad „Jėzus sustojo“, kai Bartimiejus sušuko (Morkaus 10, 49). Tavo šauksmas patrauks Dievo dėmesį. Dovydas sako: „Šaukiausi tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve, ir tu mane išgydei“ (Psalmynas 30, 3). Neapkiauskime, labiau pasitikėkime. Biblijoje skaitome: „Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku“ (Hebrajams 4, 16). Apie Bartimiejų toliau skaitome: „Tasai [Bartimiejus], nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus“ (Morkaus 10, 50). Tą apsiaustą jis nusimetė dėl dviejų priežasčių: (1) jis būtų maišęsis po kojom ir kliudęs bėgti; (2) jis rodė jį esant elgeta. Norėdamas pasiekti Jėzų žmogus turi norėti palikti viską, kas jam kliudo tai padaryti: gėdą ir praeities nesėkmes, savo nepriteklių ir ribotumą, kitų „priklijuotas etiketes“. Kai Jėzus įkvėps naujų jėgų ir išgydys, nebereikės vilkėti senų skarmalų. Dar toje istorijoje skaitome, kad, akims atsivėrus, Bartimiejus pasekė paskui Jėzų (žr. 52 eil.). Tau irgi reikėtų!