Siek ne žmonių, o Dievo įvertinimo

Visuomet smagu sulaukti pagyrimo ir įvertinimo už savo darbus. Kai žmogus neįvertinamas, nesulaukia patikinimo ir pagyrimo, tai gali paveikti jo savivertę. Štai kodėl Biblijoje skaitome tokius žodžius: „Kaip tarnų akys žvelgia į šeimininko ranką ir tarnaitės akys į šeimininkės ranką, taip mes žvelgiame į VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, laukdami, kol jis mūsų pasigailės“ (Psalmynas 123, 2). Tikroji tavo vertė kyla ne iš žmogaus (tavo viršininko, vadovo ir pan.), o iš Dievo. Pamiršęs tai darbovietėje patirsi nusivylimą. Kraštutiniu atveju pradėsi darbuotis ne taip efektyviai, nes neturėsi noro priimti tam tikrų sprendimų ir rizikuoti, jei tai kaip nors neigiamai paveiktų kitų nuomonę apie tave. Ieškodamas žmonių palankumo žiūrėsi tik kaip jiems įtikti ir patikti. Bet šitaip tavo vertė kompanijoje (ar kitoje darbovietėje) iš tikrųjų tiktai kris, nes tu nesinaudosi Dievo duotomis dovanomis ir iki galo neatskleisi Jo įdiegto potencialo. Kad ir kokias pareigas eini darbe, kad ir kuo vertiesi, tai tik nedidelė dalis to, kas esi. Turi suprasti savo tapatybę – kad esi karalių Karaliaus duktė arba sūnus. Tu esi ne tik tai, ką darai. Tą suprasti darbovietėje lygiai taip pat svarbu, kaip turėti darbinių gebėjimų ir įgūdžių. Kai kiti pastebi, kad tau nuolat reikalingas pritarimas ir palaikymas, jie gali tuo piktnaudžiauti, manipuliuoti, kas savo ruožtu gali paveikti tavo savivertę. Jokiam žmogui nesuteik tiek galios savo gyvenime! Kad ir ką dirbi, atmink: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Korintiečiams 10, 31).