Šiek tiek apie (ne)šališkumą

Konkurencija tarp vaikų šeimoje – visiškai normalus dalykas. Tą klausimą dera spręsti jautriai ir išmintingai. Deja, Izaokui su Rebeka pastarųjų savybių labai stigo. Biblijoje skaitome: „Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo žvėrieną, o Rebeka mylėjo Jokūbą“ (Pradžios 25, 28). Juozapo bėdos kilo tada, kai tėvas parodė jam daugiau dėmesio negu kitiems sūnums. Skaitome: „Izraelis [Jokūbas] mylėjo Juozapą labiau už bet kurį kitą savo vaiką, nes šis buvo jam gimęs senatvėje. Jis buvo jam pasiūdinęs puošnų apdarą su rankovėmis“ (Pradžios 37, 3). Bet tavo šeimoje taip neturi būti. Tikrai nebūtina ir labai nesveika leisti vaikams „špilkuotis“ ar puldinėti vieniems kitus, kartinant aplinkiniams gyvenimą. Galbūt tų santykių paversti idealiai darniais ir nepavyks, tačiau tėvams būtina praktikuoti nešališkumą. Tai padės neįsisiautėti pavydo liepsnoms vaikų tarpusavio santykiuose. Broliai ir seserys nuo seno varžosi vieni su kitais dėl tėvų dėmesio ir pavydi vieni kitiems sėkmės. Tai natūralu. Tėvai turi būti labai atidūs, savo komentarais neiškelti vienų vaikų aukščiau kitų. Tai ypač svarbu trijose srityse: 1) fizinės išvaizdos, 2) proto, 3) įgūdžių ir sportinių gebėjimų. Tai trys „nuogi nervai“, ant kurių laikosi žmogaus savigarba. Tokie kreipiniai, kaip „Mano gražioji dukrytė“ ar „Mano gudruolis sūnus“ įplieks stiprias kitų vaikų emocijas, kurie dėl to save gali pradėti laikyti negražiais ar kvailais. Jautrumas padės sumažinti priešiškumą tarp vaikų ir sukurti darnesnius santykius tarp visų šeimos narių. Paulius mokė Timotiejų: „Aš maldaute maldauju tave [...] kad nuosekliai laikytumeis šių nurodymų, niekam nedarydamas išimčių [nerodyk šališkumo]“ (1 Timotiejui 5, 21). Nešališkumo taisyklės svarbu laikytis ne tik bažnyčioje, bet ir namie.

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.