Skirk laiko apmąstymams (1)

Vieną dieną Samsonas savo kelyje sutiko liūtą ir perplėšė jį plikomis rankomis. Biblijoje skaitome: Praėjus šiek tiek laiko, grįždamas jos [moters] paimti, jis pasuko iš kelio pasižiūrėti į liūto liekanas. Žiūri: liūto griaučiuose – bičių spiečius ir medus. Prisigrandęs pilnas saujas, jis žingsniavo toliau valgydamas (Teisėjų 14, 8–9). Čia slypi nepaprasta pamoka tau ir man. Kai sustoji ir skiri laiko apmąstymui, atrandi „medaus“, kuriuo pasistiprini ir nuo kurio tampi išmintingesnis. Kai neskubėdamas apmąstai savo gyvenimo įvykius, įstengi į viską pažvelgti kitomis akimis. Gebi naujai pamatyti ir įvertinti tai, ko galbūt anksčiau nė nepastebėdavai. Tik nedaugelis žmonių pačiame įvykių įkarštyje geba blaiviai, šaltai mąstyti. Daugelis esame patyrę traumuojančių nutikimų, dėl kurių vėliau iš visų jėgų vengiame panašių situacijų. Taip mūsų gyvenime lieka neišnarpliotų klausimų, kurie persekioja ir neduoda ramybės.

Reflektyvus mąstymas padeda atsitraukti nuo intensyvių emocijų ir pažvelgti į nutikimą per atstumą, kitomis akimis. Manoma, kad šis procesas yra vienas pirmųjų žingsnių siekiant nusikratyti emocinio bagažo. Prezidentas G. Washingtonas yra pasakęs: „Neturėtume gręžiotis atgal, nebent tik tuo atveju, kad pasimokytume iš praeities klaidų, turėdami tikslą išpešti kuo daugiau naudos iš taip brangiai mums kainavusios patirties.“ Kiekvieną iš mūsų formavo gera ir bloga gyvenimo patirtis. Tai, ką atsisakome narplioti, vėliau remia mus prie sienos ir neretai pridaro daug žalos. Mūsų elgesys paprastai kyla iš neišspręstų problemų. Bet kai atnešame jas Dievo švieson ir prašome Jo malonės viską išnarplioti, jos netenka mums savo galios.