Stenkis būti malonus

Žmonės, šalia kurių sukiojamės visą dieną, pastebi, kokius drabužius vilkime. Gal kaip tik todėl Biblija ragina mus „apsivilkti gerumu“ (t. y. elgtis su kitais gražiai, maloniai)? Tačiau kartais nė negalvojame apie malonų elgesį. Pavyzdžiui, ar dažnai sustoji padėti sugedusios mašinos vairuotojui? Arba, apimtas įtampos darbe, ar leidi sau būti nemandagus, šiurkštus? Gal mums derėtų labiau pasistengti ir paimti pavyzdį bent iš jaunuolio, pradėjusio dirbti prekybos centre: pirmą darbo dieną prie jo priėjo moteris ir paprašė pusės salotų gūžės. Vaikinas įtikinėjo ją, kad po pusę gūžės niekas neparduoda, bet moteris nenusileido. Galiausiai jis tarė: „Turiu paklausti vadybininko.“ Jis patraukė į vadybininko kabinetą, nepastebėjęs, kad pirkėja seka iš paskos. Susiradęs vadybininką, puolė jam dėstyti: „Klausykit, ten viena bjauri senė reikalauja perpjauti salotos gūžę pusiau. Ką jai pasakyti? Išvydęs pakraupusią vadybininko miną, vaikinas greit susigaudė. Atsisukęs pamatė į jį atsekusią moterį ir kuo maloniausiu balsu pridūrė: „O ši miela ponia nupirktų kitą pusę.“ Kartais išgirdę komplimentą žmonės sako: „Na, ką tu...“ Bet iš tikrųjų jiems būtų malonu jų išgirsti dažniau. Į atsargą išėjęs konfederatų kariuomenės generolas Robertas E. Lee tapo Vašingtono koledžo Leksingtone, Virdžinijos valstijoje, prezidentu. Kai vienas studentas kreipėsi į jį įstaigos taisyklių sąrašo, senasis generolas jam atsakė: „Vaikeli, jokio ilgo sąrašo neturime. Vienintelė taisyklė – maloniai elkis su kitais.“ Taigi šiandien pasistenk būti kitiems malonus.