Stiprus tarnystės užbaigimas (3)

Štai dar vienas sunkumų keliantis klausimas, su kuriuo susiduria bažnyčios lyderiai: jie žino, kaip dvasiškai pamaitinti kitus, bet savimi pasirūpinti nemoka. Prieš išvykdamas iš Efezo bendruomenės Paulius subūrė visus jos lyderius ir pasakė: Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė... (Apaštalų darbų 20, 28). Prieš puldami rūpintis kitais, pirmiau išmokime pasirūpinti savimi. Prieš pastatydamas kokią nors tarnystę Dievas pirmiau „stato“ tarnautoją, antraip būtum lengvas taikinys priešui. Kai administracinių bažnyčios rūpesčių pagausėjo tiek, kad iškilo grėsmė kasdienei maldai ir Rašto nagrinėjimui, apaštalai paskelbė pertrauką, ieškojo išeities ir galiausiai nusprendė: [...] patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai (Apaštalų darbų 6, 4). Bažnyčios lyderi, susitelk ne tik į pamokslo ruošimą, parenk ir savo sielą. Brėžk ribas ne tik kitiems, bet užsibrėžk ir laikykis jų pats. Dvasinėje plotmėje nedera verstis per galvą, nes skubant galima įsisukti į nederamus santykius ir pasiduoti žalingiems įpročiams. Toks žmogus galiausiai pradeda gyventi du gyvenimus – vieną viešą, kitą sudėtingą privatų. Tada kyla baimė, kad slaptas gyvenimas išaiškės, visi darbai bus ištraukti į dienos šviesą. Žmogus jaučiasi kaip veidmainis ir netenka pasitikėjimo Dievu, kuris būtinas norint, kad Viešpats tave naudotų (žr. 1 Jono 3, 21–22). Dėl to bažnyčia apiplėšiama dvasiškai ir labai smarkiai nukenčia. Ko reikia su sunkumais susiduriantiems Dievo tarnams? Dvasinių tėvų! Paulius rašo: Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų... (1 Korintiečiams 4, 15). Rask brandų, patyrusį bičiulį, kolegą tarnystėje ir kreipkis pagalbos, kol bėda netapo nevaldoma. Ir tai nėra tik geras pasiūlymas – tai gyvybiškai svarbu, jei nori toliau tarnauti Dievui!

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.