Streso įveika (1)

Jėzus patirdavo nuolatinį aplinkinių spaudimą. Žmonės nuolatos reikalaudavo Jo laiko. Jis retai kada turėdavo progos pabūti vienas, Jį be paliovos pertraukinėdavo. Labai dažnai Jis likdavo nesuprastas, kritikuojamas ir išjuoktas. Kaip žmogus Jis patyrė nemenką stresą, tačiau Jam pavykdavo išlaikyti sielos ramybę. Kaip Jam tai pavykdavo? Matome, kad gyvenime Jėzus vadovavosi aštuoniais streso valdymo principais. Per ateinančią savaitę kiekvieną jų peržiūrėsime atskirai. Pirmas, žinok, kas esi. „Kas gi tu toks esi?“ – klausinėjo žmonės Jėzaus. Į tai Jis atsakė: „Kaip tik tas, ką aš jums sakau.“ Jei pats nežinai, kas esi, kiti tuojau puola kišti savo nuomonę, ką apie tave mano. Tokiu atveju pamažėle, pasąmoningai leidi kitiems diktuoti sąlygas ir patiki esąs tas, kuo iš tikrųjų nesi. Daug streso kyla tada, kai žmonės slepiasi po kaukėmis, gyvena dvigubus gyvenimus, kai nelieka tikro bendravimo, o tik vaidyba ir pastangos būti tuo, kuo visai nesi. Iš nesaugumo jausmo visuomet kyla didžiulis spaudimas. Jausdamiesi nesaugūs siekiame susitapatinti, bijome išsišokti. Užsibrėžiame sau nerealistiškus lūkesčius ir nors įdedame labai daug pastangų, neįstengiame tų lūkesčių pateisinti. Ką reikėtų daryti? Pirmiausia svarbu žinoti, kas esi ir kam priklausai. Tu esi atpirktas Dievo vaikas, gimęs į šį pasaulį ne šiaip sau, o su konkrečiu tikslu. Tu esi Dievo mylimas ir visiškai priimtas. Viešpats turi planą tavo gyvenimui, todėl esi reikšmingas ir svarbus. Norėdamas įveikti stresą pirmiausia privalai žinoti, kas esąs. Kol to neišsiaiškini, labai kamuosiesi.

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.