Streso įveika (5)

Nesistenk visko atlikti vienas pats. Paprastai stresas apninka tada, kai pradedame manyti, kad viskas priklauso tik nuo mūsų, visa atsakomybė slegia tik mūsų gležnus pečius. Tačiau Jėzus taip nemanė. Jis surado, išmokė ir įgalino dvylika mokinių – kitaip tariant, pasidalijo našta, kad nereikėtų jos vilkti vienam. Tai vadinama darbų delegavimu. Į veiklą Jėzus įtraukė kitus. Kodėl ir mums taip nepasielgti? Kas mums kliudo tą padaryti? 1) Perfekcionizmas. Dažnai manome: „Jei nori ką nors atlikti puikiai, turi tą padaryti pats.“ Teoriškai tai labai graži idėja, deja, tikrovėje ji nepasiteisina, nes turime nuveikti labai daug, tiesiog per daug. Mes neturime nei tiek laiko, nei tiek talentų, kad viską atliktume patys. Tik labai į save susitelkęs žmogus gali pasakyti: „Jei aš neatliksiu to ar ano, tai niekas kitas ir neatliks.“ Kaip manai, ar Jėzus būtų galėjęs geriau atlikti visus darbus negu Jo mokiniai? Tai aišku! Tačiau net ir žinodamas tai, Jis leido jiems darbuotis. Kodėl? Mes turime leisti kitiems klysti, antraip jie nieko neišmoks. Tik taip mokiniai mokėsi iš Jėzaus. Neatimk iš kitų tokių mokymosi progų. 2) Nesaugumo jausmas. Į galvą gali šauti ir tokia mintis: „O ką, jeigu aš pavesiu užduotį kitam, ir jis ją atliks netgi geriau už mane?“ Mes pajuntame grėsmę. Mus apima nesaugumo jausmas. Tačiau jokios grėsmės tu nejausi, jeigu žinai, kas esi, kam stengiesi įtikti, ko nori pasiekti gyvenime ir žinai, į ką nori likti susitelkęs. Jei nori efektyviai darbuotis, privalai į veiklą įtraukti kitus, nes vienu metu pats gali likti susitelkęs tik į vieną dalyką.