Sugrįžk pas Dievą!

Biblijos pasakojime apie sūnų palaidūną skaitome: Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. (Luko 15, 20). Tu tikrai nesi nusiritęs žemiau ar toliau, nei gali siekti Dievo malonė. Tavo ateitis gali būti didingesnė už praeitį. Pamatęs sūnų „iš tolo“, tėvas leidosi bėgti jo link. Kodėl? Todėl, kad jo ryšys su sūnumi buvo grįstas ne sūnaus darbais, o faktu, kad tėvas davė vaikui gyvybę ir atvedė į šeimą. Atidžiau apsvarstę, ką tėvas tądien įteikė savo sūnui palaidūnui, suprasime ir kiekvieno iš tų dalykų svarbą.
1) Geriausias drabužis patvirtino jo kaip sūnaus tapatybę. Dievas nemato tavyje tavo silpnumo: Jis regi tave aprengtą Kristaus teisumu (žr. 2 Korintiečiams 5, 18–21).
2) Žiedas. Tai buvo žiedas su šeimos antspaudu, suteikiantis valdžią tvarkyti verslo reikalus tėvo vardu.
3) Apavas. Kojų apavą avėdavo tik šeimininkas ir jo šeimos nariai, o tarnai ir vergai – ne. Grįždamas namo sūnus vylėsi pas tėvą gauti bent tarno darbo. Bet tėvas ne tik atstatė jo tapatybę ir valdžią, bet ir jo kaip sūnaus autoritetą šeimoje.
4) Puota. Jei tais laikais vaikas sukildavo prieš tėvo autoritetą ir pabėgdavo iš namų, būdavo surengiama taip vadinama „gėdos ceremonija“, kuri reikšdavo, kad sūnui niekada nebebus leista sugrįžti. Bet šitas tėvas buvo kitoks – jis iškėlė puotą!
Kaip taip gali būti? Ogi Jėzus prisiėmė sau mūsų gėdą. Biblijoje skaitome: Tą, kuris nepažino nuodėmės [t. y. Kristų], jis [Dievas] dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame [Kristuje] taptume Dievo teisumu (2 Korintiečiams 5, 21). Paraginimo žodis tau šiandien: nedelsk, sugrįžk pas Dievą!

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.