Sugrįžti ir ištaisyti tai, kas negerai

Tai, kas perleidžiama kitam, vadinama palikimu. Tas palikimas gali būti geras arba blogas. Ar pagalvoji, ką paliksi po savęs? Viliuosi, Viešpats per ilgą laiką jau išgydė didžiąją dalį tavo žaizdų ir skaudulių, ir tu laimingas gyveni toliau. Bet galbūt dar kas nors užsiliko? Ar tai kaip nors spręsi? Ar paliksi kitam? Galbūt šiurkštūs žodžiai, kurių prikalbėjai, galėtų būti pateisinami remiantis tuo, kas tuo metu dėjosi tavo gyvenime, bet ne dabar, kai viską matai kuo aiškiausiai. Nuostabu, kai atsileidi ir nebepyksti ant žmonių, kai atleidi kitiems. Bet gal tavo gyvenime dar liko neišgydytų žaizdų? Jokūbas rašo: „Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo“ (Jokūbo 1, 19-20). Tavo žodžiai gali pridaryti daug žalos, todėl neturėtų būti vis vien, ką kalbi. Paulius rašo: „Žiūrėkite, kad kas nors nenustotų Dievo malonės, kad kokia karti žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų...“ (Hebrajams 12, 15). Galbūt savo žodžiais pribarstei sėklų, iš kurių kitų širdyse pridygo karčių šaknų? Jei taip, ieškok atleidimo ir stenkis pataisyti santykius. Galbūt tai žeminantis veiksmas, tačiau privalai nusižeminti ir taip pasielgti, nes tavo santykiai su Dievu pasitaisys tik tuo atveju, jei pataisysi savo santykius su tais, kuriuos Jis myli. Jėzus pasakė: „Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną“ (Mato 5, 23-24). Dr. Deilas Terneris rašo: „Aukščiausia savigarbos forma – pastebėti ir pripažinti savo klaidas bei pasirūpinti, kad jos būtų ištaisytos ar kaip nors kompensuotos. <...> Bet jei pastebėjęs ir supratęs savo klaidą žmogus atsisako ją koreguoti, tai jau byloja apie jo charakterio silpnumą.“

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok, kokį palikimą paliksi po savęs – ar tai bus gerumas ir meilė, ar galbūt kažkas, ką dar reikėtų ištaisyti? Kaip galėtum pradėti kurti gerą palikimą jau šiandien?
2. Ar tavo žodžiai ir veiksmai pastaruoju metu padėjo kitiems žmonėms, ar atvirkščiai – didino atstumą? Kaip galėtum taisyti santykius, jei kažkas liko neišspręsta?
3. Susitik su Dievu maldoje ir paklausk savęs: „Ar yra žmogus, kurio turiu atsiprašyti ar kuriam atleisti?“ Pažadėk imtis veiksmo.
4. Pasidaryk sąrašą dalykų, kuriuos galėtum perduoti būsimoms kartoms – gerų įpročių, išminties ar nuolankumo pavyzdžių. Kur galėtum pradėti?

Baigiamoji mintis

Gyvenimas yra kaip sodas – tai, ką pasėjame, vėliau užauga. Jei buvo daug šiurkščių žodžių ar neišgydytų žaizdų, gali būti, kad kažkur kažkas užaugo ne taip, kaip norėtum. Bet gera žinia ta, kad su Dievo pagalba visada galiu išrauti tas kartėlio šaknis ir pasėti meilės, atleidimo bei gerumo sėklas. Nepraleisk progos šiandien pradėti auginti tokį palikimą, kurio niekas nebenorėtų pamiršti – pilną vilties, šilumos ir išminties.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.