Suprasti dangiškąjį Tėvą (2)

Jei vaikystėje patyrei apleistumą, nepriežiūrą ar smurtą, tau gali būti sunku pamatyti Dievą kaip mylintį Tėvą. Jei nebuvo patenkinti pagrindiniai tavo poreikiai (nepatyrei meilės, šilumos, saugumo, paguodos, jei nebuvai puoselėjimas, negalėjai kliautis suaugusiais, jei nepasirūpino tavo fiziniais poreikiais), tau gali būti sunku patikėti, kad Dievas šiandien patenkins tavo reikmes. Ką daryti? Pripažink, kad viduje susikurtas tėvo vaizdas turi didelių trūkumų ir nė iš tolo neprimena dangiško Tėvo apibūdinimo. Suprask, kad net ir geriausias iš žemiškų tėvų nublanksta tikrojo dangiškojo Tėvo spindesy. Dievas nori, kad matytum Jį kaip rūpestingą, jautrų, dosnų Tėvą, kuriuo gali kliautis. Kaip tik dėl to ir Jėzus, paprašytas išmokyti melstis, mokiniams liepė kreiptis į Dievą „Tėve mūsų“, o ne „Visagali Dieve ir Viešpatie“. Beje, atkreipk dėmesį, kad Tėvas yra ne tik mano, bet mūsų. Kaip tikrai geras tėvas, Dievas žino apie kiekvieną tavo poreikį ir būtinai pasirūpins tavimi (žr. Mato 6, 25–34). Kaip geri tėvai pažįsta savo vaikus ir žino apie individualias, išskirtines jų charakterio savybes, taip ir mūsų dangiškas Tėvas žino apie unikalius mūsų poreikius, pažįsta mūsų mintis ir jausmus. Kaip tėvas gailisi vaikų, taip VIEŠPATS gailisi pagarbiai jo bijančiųjų. Juk jis žino, kokie mes padarai... (Psalmynas 103, 13–14). Jo rūpestis tavimi nėra koks nors bendrinis, bet labai individualus, asmeniškas. Kaip kiekvienas geras tėvas imasi atsakomybės rūpintis savo vaikais, taip ir dangiškas mūsų Tėvas imasi atsakomybės rūpintis mumis, patenkinti mūsų poreikius ir nori, kad elgtumės atitinkamai pagal Jo standartus ir pasitikėtume Juo. Trumpai tariant, elkis kaip pasitikėjimo verto, dosnaus, mylinčio Tėvo vaikas.

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.