Suprasti savo troškimus (2)

Jei nori augti santykiuose su Dievu, brandinti tą ryšį, ilgainiui derėtų pereiti iš kategorijos „reikia“ į „noriu“. Pirminį bet kokios patirties ar įvykio įvertinimą, pasak psichologo Jonathano Haidto, lemia mumyse nuo gimimo įdiegtas patikometras. Tas patikometras veikia nuo pirmosios žmogaus gyvenimo dienos. Pavyzdžiui, kūdikių skonio receptoriai jau pakankamai išsivystę, kad pajutę burnytėje maistą jie nuspręstų „Man tai patinka – duokit daugiau!“ Arba „Man tai nepatinka – tuojau pat išspjausiu lauk.“ Tau augant ir bręstant patikometras viską toliau kruopščiai registruoja, tau apie tai nė nesusimąstant. Jo skalėje teigiamai arba neigiamai įvertinamas kiekvienas išgirstas garsas, kiekvienas pokalbis, kuriame dalyvauji, kiekvienas atkąstas kąsnis. Žmonės, beje, taip pat vertinami. Būna, kad vos pokalbiui prasidėjus, tave prie vienų žmonių traukia, o nuo kitų stumia. Visas tavo vidus byloja: „Tas žmogus man (ne)patinka. Mėgaujuosi šiuo pokalbiu (arba negaliu jo pakęsti).“ Taigi patikometras visąlaik „įjungtas“. O kaip yra su Dievu? Ar Jis tau patinka? Galbūt skamba keistai, bet jeigu nepaskiri laiko pabendrauti su Juo, tai gal Viešpats tau nelabai ir patinka? Ir šiuo klausimu būk visiškai atviras, nes Dievui akių vis vien neapdumsi. Krikščionio gyvenimas – lyg maratonas (42 km). Įveikęs 41 km, likusią atkarpą greičiausiai nubėgsi ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad pats to norėsi. Kitaip tariant, stiprus troškimas motyvuoja ir skatina labiau nei sausas pareigos jausmas. Psalmininkas ragina: Linksmai tarnaukite VIEŠPAČIUI, nes tik iš didžio troškimo kylantis džiaugsmas ir suteikia galios įveikti distanciją iki galo.