Susitelk į tai, kas gera

Žmogus, kuris nori padejuoti ir pasiskųsti, visuomet ras, prie ko prikibti. Dievas Adomą ir Ievą apgyvendino Edeno sode, kur buvo visko, ko reikėjo jų laimei. O į ką pirmiausia nukrypo jų akys? Į tą vieną medį, kurio vaisių jiems buvo užginta valgyti! Dievas stebuklingai perskyrė Raudonąją jūrą, vedė izraelitus per dykumą, davė jiems maisto iš dangaus, kad nereikėtų keliauti tuščiais pilvais. Bet ar jie tai įvertino? Ar buvo dėkingi? Na, kurį laiką taip. Biblijoje skaitome: „Tada izraelitai įtikėjo ir šlovino jį giesme. Greitai jie užmiršo, ką jis buvo padaręs…“ (Psalmynas 106, 12–13). Kaip tik todėl Paulius ir ragina: „Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga. Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis“ (Filipiečiams 4, 8–9).

Generolas Robis Risneris septynerius metus, praleistus karo belaisvių stovykloje Vietname, apibūdino kaip „gilios nevilties“ laikotarpį. Bet jam pavyko likti gyvam. Kaip? Nudraskęs dangą nuo drenažo vamzdelio grindyse jis aptiko žalios žolės stiebelį. Tai buvo vienintelis menkutis spalvotas dalykas bespalvėje jo kasdienybėje. Jis tai matė kaip tikrą stebuklą ir prilygino jį „kraujo perpylimui sielai“. Kiekvieną dieną Risneris pasitikdavo su malda ankstų rytą gulėdamas ant žemės, nukreipęs akis į žaliąjį stiebelį. Kai gyvenime ne viskas eina kaip sviestu patepta, kai susiduri su rimtais sunkumais, tau teks apsispręsti, į ką susitelksi: į baimę ar tikėjimą, į neviltį ar viltį, į problemas ar sprendimus. Net jei viskas vyksta ne taip, kaip tikėjaisi, pravartu susitelkti į Dievą, nes Viešpats padeda pakilti virš visų aplinkybių ir suteikia ramybės.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.