Svajonių gesintojai (5)

Ilgainiui Mozė suprato, kad nesiekiant Dievo duotos svajonės gyvenimas apkarsta net ir karaliaus rūmuose. Užaugęs Mozė tikėdamas atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą, [...] nes žvelgė į atpildą. [...] Jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį (Hebrajams 11, 24–27). Kai Dievas įkvepia kokią nors svajonę, įstengsi matyti tai, kas kitų akims lieka nematoma. Paminėsiu dar vieną svajonių slopintoją – vaizduotės stoką. Humoristas Robertas Orbenas yra pasakęs: „Pasaulyje yra tik dviejų tipų žmonės – realistai ir svajokliai. Realistai žino, kur eina. Svajokliai ten jau pabuvojo.“

Dievas tau dovanojo atmintį kaip dovaną, kad galėtum prisiminti praeitį. Vaizduotės dovana skirta tam, kad mintyse galėtum įsivaizduoti ateitį. Mozė „regėjo“ Pažadėtąją Žemę gerokai anksčiau, nei iki jos nukeliavo. Tas regėjimas jį palaikė keturiasdešimt ilgų metų, kuriuos praleido klajodamas dykumoje. Dievas nesuklydo suteikdamas tau vaizduotę. Jos dėka gali regėti, kaip ateityje tavo svajonė išsiskleis ir plėtosis net ir tuomet, kai kiti tuo abejoja. Jeigu esi lakia vaizduote pasižymintis svajoklis, išmėgink Dievą ir išbandyk savo svajonę. Jei praeityje tavo svajonės būdavo nuolat gesinamos arba nemanai pasižymįs itin lakia vaizduote, neprarask vilties. Nenuleisk rankų! Tu dar gali atrasti ir siekti savo svajonės. Dievas tikrai yra suteikęs tau tokį gebėjimą!