Švelnumas (2)

Kai koks nors žmogus tave liūdina ar nuvilia, Dievas nori, kad elgtumeisi su tokiu maloningai, neteisdamas, nesmerkdamas. Biblijoje skaitome: „Broliai, jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą!“ (Galatams 6, 1). „O į kokią jau čia pagundą galiu įpulti?“ – paklausi tu. Na, tau gali kilti pagunda smerkti ar užimti „Esu šventesnis už tave“ padėtį. Tokia reakcija neteisinga. Biblija liepia silpno tikėjimo asmenį priimti, tik vengti ginčų dėl skirtingų nuomonių. Užuot kritikavęs kito klaidas, turėtum pastiprinti jo tikėjimą. Svarbu suprasti, kad tą akimirką, kai užsipuoli kitą, atsiveri šėtono puolimui savo paties silpnybių srityse. Taigi pagalvok: kaip reaguoji į žmones, kai jie „prisidirba“? Ar sakai: „Taip ir žinojau“, „Kaip galėjai būti toks kvailas“, arba „Taip tau ir reikia“? Jėzus taip nesielgė. Moteriai, sugautai svetimaujant, Jis parodė gailestingumą ir elgėsi su ja labai jautriai. Viešai Jėzus ją apgynė, o asmeniškai padėjo atsitiesti. Jis nepasmerkė, bet buvo jai maloningas. Kodėl reikėtų stengtis neteisti ir nesmerkti kitų? Todėl, kad Kristus taip elgėsi. Biblijoje skaitome: „Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei“ (Romiečiams 15, 7). Jei tad Dievas taikstosi su tavo silpnybėmis ir nenuoseklumu, tai ir tu galėtum išmokti priimti kitus su jų trūkumais. Kai tik pajusi pagundą pasmerkti, stabtelėk ir prisimink, kiek daug Dievas tau pačiam atleido. Kuo dažniau mąstysi ir pripažinsi Dievo malonę, kurią Jis parodė tau, tuo mažiau norėsis vanoti kitus ir tuo dažniau būsi jiems maloningas.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar pagalvoji, kaip tu pats norėtum būti priimtas, kai suklysti ar elgiesi ne taip, kaip reikėtų? Kaip galėtum tą patį daryti kitiems?
2. Kas tavo gyvenime šiandien galėtų pasijusti palaikytas ir pastiprintas, jei vietoje kritikos parodytum jiems malonę?
3. Pabandyk šią savaitę, pastebėjęs kito klaidą, sustoti ir pasakyti: „Kaip šioje situacijoje elgtųsi Jėzus?“
4. Prisimink akimirką, kai Dievas tau atleido ar buvo maloningas. Pasidalink šiuo patyrimu su kitu žmogumi, kuriam galėtų to prireikti.

Baigiamoji mintis

Kitą kartą, kai pamatysi, kad kažkas suklumpa ar padaro klaidą, užuot iškart ieškojęs žodžių kritikai, stabtelk ir pagalvok: „O kaip aš norėčiau, kad su manimi pasielgtų tokioje situacijoje?“ Tikriausiai norėtum, kad kas nors padrąsintų, o ne apkrautų papildoma našta. Tad šiandien būk tas žmogus, kuris tiesia ranką, o ne pirštu rodo į klaidas. Tai maži gestai, bet jie atspindi didelę širdį.