Švęsk Kalėdas! (1)

Žodis „švęsti“ reiškia iškilmingai minėti, džiaugtis, linksmintis, puotauti. Rašytojas, pastorius, radijo ir televizijos laidų vedėjas Džekas Heifordas rašo: „Dėl Kalėdų daroma tiek daug dalykų, kurie nei džiugina, nei pagerbia Kristų. Net ir savyje jaučiu užverdant vidinę kovą. <...> Sukilę religiniai prietarai prieštarauja beveik viskam. <...> Tai man nebepatinka davimas, tai dekoracijos, tai eglutės papuošimai ar paprasčiausias pasilinksminimas, tarsi toks dalyvavimas kaip nors suteptų kažką šventa. Toks bjaurus priekabumas yra ne kas kita kaip apsimetinėjimas ir visiška kvailystė. <...> Štai kad ir kalėdinė eglutė – labai konkretus pareiškimas. <...> Kalėdų eglės papuošimas skelbia: Mes tikime Kalėdų šventimu. Juk tarnaujame Dievui, „kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui“ (1 Timotiejui 6, 17), kuris paskyrė konkrečius laikotarpius švęsti ir džiaugtis, kad žmonės valgytų ir gertų „Viešpaties akivaizdoje su pakilia nuotaika“ (žr. 1 Metraščių 29, 22). Ir nors Biblijoje Kalėdų eglutės nerasi, aplink saviškę visuomet susiburiame su dideliu džiaugsmu. Juk šio visžalio augalo šakos simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, kurį savo mirtimi ant medžio mums iškovojo Jėzus. <...> Nuogi, nuskaptuoti to medžio balkiai liudijo Viešpaties mirtį, per kurią gavome atleidimą ir <...> amžinąją viltį. Girliandų žiburėliai liudija Jo, kaip pasaulio šviesos, šlovę. Puošnūs žaisliukai atspindi mūsų gyvenimą puošiančio Jo gerumo ir palankumo grožį. Viršūnėje spindinti žvaigždė skleidžia viltį leisdama spindulius dangaus link ir šitaip primindama, kad Jis sugrįš iš tenai pasiimti mūsų.“ Susirinkę aplink eglutę per šias Kalėdas nepamirškite švęsti, iškilmingai paminėti To, kuris pasakė: „Aš pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jono 8, 12).