Taikyk tikėjimą savo kasdienybėje (1)

Paulius rašo, kad tikėjimas – tai neregima tikrovė to, ko viliamės (žr. Hebrajams 11, 1). Dėkokime Dievui už savo tėvų tikėjimą, bet supraskime ir tai, kad išjudinti kalnams, pastojantiems mums kelią, bus reikalingas jau ne tėvų, o mūsų pačių tikėjimas. Jėzus pasakė: „Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“ (Mato 17, 20). Tavo močiutės tikėjimas išjudindavo jos kalnus, o „šitam kalnui“, kuris stūkso prieš tave, reikės tavo tikėjimo. Visų mūsų gyvenime pilna kalnų, ir Dievas nori juos perkelti. Kas tam kliudo? Dvejonės! Kitų žmonių nuomonės! Negebėjimas suprasti Dievo Žodį!

Nors pats Jėzus buvo suteikęs savo mokiniams galios gydyti ligonius, mokiniai pasijuto bejėgiai prieš demono apsėstą vaiką. Vėliau jie klausinėjo Viešpaties: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“ (Mato 17, 19). Atkreipk dėmesį į Jėzaus atsakymą:

1) Nesibodėk menkais dalykais, nebijok pradėti nuo mažo. Juk mažutė garstyčios sėklytė gali išaugti į didelį medį. Pradėk ten, kur esi, ir kliaukis Dievu. Tikėk Juo savo kasdienybėje, taikyk tikėjimą praktiškai. O kai Viešpats pagerbs tavo tikėjimą, padėkok už tai ir judėk toliau.

2) Kreipk dėmesį į tai, ką kalbi. Jėzus pasakė: „[...] jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‚Persikelk iš čia į tenai‘ ir jis persikeltų.“ Tavo žodžiai išlaisvina gyvybę teikiančią Dievo Žodžio jėgą ir atveria jai duris veikti. Stenkis, kad žodžiai, išeinantys iš tavo lūpų, derėtų su tuo, ką skelbia Šventasis Raštas.

3) Noriai imkis daryti tai, ko reikia. Kai kuriems kalnams išjudinti reikia daugiau pastangų, daugiau maldų. Demono apsėsto berniuko atveju daugiau galios būtų atėję per pasninką.

Kai darai, ką liepia Dievo Žodis, matysi persikeliant kalnus.

P.S. Galbūt jus sudomins: sveikata ir ligos.