Tam tikros vietos dėsnis

Pirmiausia Dievas užveisė sodą, tada sukūrė vyrą ir moterį ir tame sode juos apgyvendino. Tai vadinama „tam tikros vietos dėsniu“. Suprask, sėkmė tave lydės ten, kur Dievas tave pastatė ir nori, kad pasiliktum. Ar kada nors teko patirti išnirusio (t. y. išsukto iš savo įprastinės vietos) sąnario skausmą? Jis tikrai labai kamuoja. Visai kaip tas sąnarys, tu gali atsidurti ne savo vietoje, pasišovęs įgyvendinti savo sumanymus, o ne Dievo valią. Dievas leidžia rinktis: mokytis gali lengvuoju arba sunkiuoju būdu. Tu arba eisi, arba skęsi. Tai puikiai iliustruoja pranašo Jonos istorija. Jona nusprendė nekeliauti į Ninevę ir nepamokslauti tenai dėl to, kad jam nepatiko to miesto gyventojai. Pranašas visai nenorėjo jiems padėti, todėl nusprendė bėgti nuo Dievo jam paskirtos užduoties. Dėl to vėliau pateko į audrą, sukėlė daug nepatogumų ir nuostolių laivo įgulai ir nusirito į patį dugną, bet galiausiai vis tiek atsidūrė ten, kur Dievas norėjo jį matyti. Mokykis iš Jonos. Nekartok jo kvailų, brangiai atsieinančių ir visiškai nebūtinų klaidų. Dievas paliepė Adomui: „Būkite vaisingi ir dauginkitės...“ (Pradžios 1, 28). Viešpats liepė žmogui įdirbti sodą. Atsidūręs savo vietoje, per daug nesitikėk, kad tavęs laukia lengva užduotis ar kad pernakt pasieksi sėkmę. Amerikiečių dvasininkas ir autorius Phillipsas Brooksas yra parašęs tokią maldą: „Viešpatie, prašom Tavęs ne lengvesnių naštų, o tvirtesnių nugarų.“ Kai Paulius prašė palengvinti jam naštą, Dievas atsiliepė: „Gana tau mano malonės...“ (2 Korintiečiams 12, 9). Kai esi ten, kur ir turi būti, ir darai tai, ką Dievas nori, kad darytum, tu klestėsi net tokiomis sąlygomis, kurios kitus sutraiškytų, nes būsi malonės užgrūdintas jas pakelti.