Tapatybė lemia paveldą

Kai rungtynes laimi mūsų mylima komanda, iš džiaugsmo šaukiame „Mes laimėjom!“ Nebuvai aikštelėje, netaikei į krepšį, neįmetei nė vieno „kiauro“, tai kodėl sakai, kad „mes“ laimėjome? Todėl, kad laimėjo komanda, kurią palaikai ir su kuria susitapatini. Čia glūdi reikšminga dvasinė tiesa ir pamoka kiekvienam atpirktam Dievo vaikui. Kai Jėzus mirė, tu mirei kartu su Juo. Kai Jėzus prisikėlė, tu prisikėlei su Juo „gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Romiečiams 6, 4). Skirtumas tarp tavęs ir tavo mylimos komandos tas, kad greičiausia niekada neatsidursi jos aikštelėje. Bet kai Jėzus laimėjo ant kryžiaus, o tu priėmei Jį kaip savo Gelbėtoją, Dievas apgyvendino tave „Kristuje“. Šiandien Jis mato tave aprengtą Kristaus teisumu (žr. 2 Korintiečiams 5, 21). Paulius tai aiškina taip: „Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Mes Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi...“ (Romiečiams 8, 16–17). Kaip atpirktas Dievo vaikas tu jau esi paveldėtojas viso, ką Dievas turi danguje. Be to, esi bendrapaveldėtojas su Kristumi, t. y. turi teisę į viską, į ką teisę turi Kristus. Įsisavinęs šią tiesą pradėsi atitinkamai pagal ją ir gyventi. Galėsi naudotis paveldėtais palaiminimais, kuriuos Dievas žada savo Žodyje: malone, atleidimu, išgydymu, aprūpinimu, vedimu, stiprybe ir pan. Tavo tapatybė Kristuje suteikia tau teisę laisvai naudotis šiomis gėrybėmis.