Tarnaujame dosniam Dievui

Dievas ne šiaip myli, Jis mus apipila, apdovanoja meile (žr. 1 Jono 3, 1). Jis nešykšti savo išminties, bet „dosniai duoda ir nepriekaištauja“ (Jokūbo 1, 5). Sūnus palaidūnas valgė riebiausią veršį, svečiai per vestuves Kanoje gėrė geriausią vyną, Petras pagavo tiek daug žuvų, kad valtis ėmė skęsti. Paulius sako, kad Dievas „parūpina sėklos sėjėjui“ (2 Korintiečiams 9, 10). Žodis, į lietuvių kalbą verčiamas „parūpina“, originaliame tekste graikų kalba sudarytas iš dviejų žodžių šaknų – „šokti“ ir „vesti“. Taigi verčiant pažodžiui „parūpinti“ reiškia „vesti šokyje“. Kai Dievas tau ką nors suteikia, Jis tarsi pakviečia tave džiaugsmo šokio. Jis duoda ženklą užgroti muzikai ir vadovauja visai šventei. Viešpačiui patinka duoti! Kartą Petras paklausė Jėzaus: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ (Mato 19, 27). Atrodytų, Jėzus galėjo išbarti jį, kad ieško savo naudos. Bet ne! Viešpats patikino Petrą, kad dar šiame gyvenime jis visko gausiąs šimteriopai ir dar paveldėsiąs amžinąjį gyvenimą (žr. Mato 19, 29). Jėzus žada 10 000 procentų pelno! Jei šiandien kas nors tau duotų po dešimt tūkstančių eurų už kiekvieną vakar paskolintą šimtuką, tokį žmogų tikriausiai pavadintum dieviškai dosniu. Dievas nelašina savo gerumo pipete – Jis atsuka gaisrinio hidranto žarną. Jis nematuoja savo palaiminimų arbatiniais puodeliais, o duoda visą jūrą – tiek, kad sutalpinti neįmanoma. Leisk Jo dovanoms lietis per kraštus, burbuliuoti ir bėgti į kitų gyvenimą, kaip pasakyta: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10, 8).