Tas darbas jau atliktas

Bibliniais laikais, kai žmogus norėdavo įsigyti kokį nors puikų baldą, samdydavo tam reikalui meistrą, geros reputacijos dailidę. Dailidės turėjo tokį paprotį: pabaigę darbą jie nusijuosdavo savo darbinę prijuostę, sulankstydavo ją ir paguldydavo ant užbaigto savo darbo. Turėdami tai omenyje perskaitykime šią ištrauką: „Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalena atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įeina į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių“ (Jono 20, 1–9). Atkreipk dėmesį, kad skara, buvusi ant Jėzaus galvos, buvo suvyniota ir atskirai padėta. Didysis meistras, vyriausiasis dailidė atliko savo darbą. Mūsų išgelbėjimas buvo atbaigtas. Tau nereikia stengtis, dirbti, kad būtum išgelbėtas. Tau tereikia kliautis Kristumi, ir tavo nuodėmės bus atleistos, vieta danguje užtikrinta.