Tavo padėtis prieš Dievą ir brandos etapai

Jonas sako: „Rašau jums, vaikeliai: jo vardu atleistos jums nuodėmės…“ (1 Jono 2, 12). Kai gimsti iš naujo, vienintelis dalykas, kokį žinai, yra tai, kad tavo nuodėmės atleistos ir kad tavo padėtis Dievo akivaizdoje pasikeitė – iš neteisaus buvai padarytas teisiu. Tačiau atgimus dar reikia daug ko išmokti. Tas graikų kalbos žodis „vaikeliai“ šioje eilutėje reiškia mažylius, kurie dar nė vaikščioti dorai nemoka. Mažyliai mėgina eiti, krenta, keliasi, vėl eina. Jie nuolat griuvinėja. Kol dar neišmoko gerai vaikščioti, tokiems būtina, kad kitas šalia juos pakeltų, pastatytų ir patikintų, kad pargriuvimas nereiškia, jog jie niekada nevaikščios ar kad dėl to nėra tikri šeimos nariai.

Dvasinėje vaikystėje kiekvienam tikinčiajam svarbu suprasti ir atskirti du dalykus – brandos etapą ir padėtį prieš Dievą. Nevalia painioti šių dviejų dalykų. Jei pasitiki Kristaus atliktu darbu, užimi teisingą padėtį Dievo akivaizdoje: esi visiškai priimtas, atpirktas Dievo vaikas. Jei tai pamiršti, kaskart nupuolus velnias tave vers abejoti savo išgebėjimu. Kai nusidedi (o tai neišvengiama), tavo padėtis Dievo akivaizdoje nesikeičia. Tai tiesiog reiškia, kad esi dar nelabai brandus ir kad tau reikia nemažai dvasiškai paaugti. O tai pareikalaus pastangų.

Atleidimas, kurį gavai gimdamas iš aukšto, yra teisminis aktas, teisinis žingsnis, padarantis tave visateisiu Dievo šeimos nariu. O atleidimas, kurio sulauki kasdien, kai atsiprašai už savo nuodėmes, priklauso nuo tavo kasdienio ryšio su Dievu. Ką darai, kai, pavyzdžiui, kalkuliatoriuje suvedi ne tą skaičių, kurį norėjai? Gali jį ištrinti ir rašyti iš naujo. Panašiai Jėzaus kraujas ištrina tavo nuodėmes, kai atgailauji ir atsiprašai Dievo už savo klaidas. Atgaila atveria Dievo atleidimą ir atnaujina Jo malonės tėkmę. O liejantis malonei, vyksta augimas.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kokiais konkrečiais momentais per pastarąsias dienas prisiminei, kad tavo nuodėmės buvo atleistos? Kaip tai pakeitė tavo požiūrį į tos minutės situaciją?
2. Kai susiduri su savo dvasiniais „pargriuvimais“, ar lengvai atleidi sau? Kodėl kartais gali būti sunku tai padaryti?
3. Pagalvok apie vieną sritį savo gyvenime, kur galėtum siekti didesnio dvasinio augimo. Kokius žingsnius žadi žengti šią savaitę, kad tai įvyktų?
4. Kitą kartą, kai pastebėsi, kad „pargriuvai“ – padarei klaidą ar nusidėjai – prisimink, jog Dievas tavęs neapleidžia. Kaip šią tiesą gali taikyti praktikoje?

P.S. Kiti skaitiniai tema: nuodėmė ir atgaila.