Tavo svajonė nemirė – ji vis dar gyva!

Jei Dievo tau kadaise duota svajonė atrodo užgesusi, mirusi, perskaityk šias eilutes: „Kai jie pasakė jam: „Juozapas tebėra gyvas! Taip, jis yra net viso Egipto valdytojas!“ – nutirpo jo širdis. Jis negalėjo patikėti. Bet kai jam atpasakojo visa, ką Juozapas buvo sakęs, ir jis pamatė Juozapo atsiųstus vežimus jam atvežti, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo“ (Pradžios 45, 26-27). Daug metų Jokūbas manė, kad jo svajoklis sūnus jau seniai miręs. Tačiau tai buvo netiesa. Sulaukus žilos senatvės atvažiavo gėrybių pilni vežimai ir Jokūbas sužinojo, kad sūnus, kurį jis laikė mirusiu, dabar yra Egipto princas ir nori pasiimti senuką tėvą pas save. Atkreipk dėmesį, kad iš pradžių Jokūbas tuo „negalėjo patikėti“ (Pradžios 45, 26). Kai ilgus metus gyveni nusiminęs ir prislėgtas, sunku tikėtis pergalės. Bet Dievas kantrus ir maloningas. Jis nepaliauja darbavęsis tavo gyvenime ir būtinai parodys savo gerumą ir malonę taip, kad vėl pradėtum Juo kliautis. Toje istorijoje skaitome, kad Jokūbas „pamatė Juozapo atsiųstus vežimus jam atvežti, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo“ (Pradžios 45, 27). Nemanyk, kad tavo svajonė užgeso amžiams ir jau niekada nebeišsipildys. Netikėk tais, kurie suoks, kad esi per senas įgyvendinti Dievo tau duotą svajonę. Žinok, į vėlesnius tavo gyvenimo knygos skyrius Viešpats gali sudėti daugiau, nei į visus ankstesnius. Biblijoje skaitome tokį pažadą: „[...] jūsų seneliai sapnuos sapnus…“ (Joelio 3, 1) (anglų kalboje sapnas ir svajonė yra tas pas žodis dream). Svajones įkvepia Dievas. Jis ne tik jas duoda, bet ir prikelia bei įgalina tave jų siekti. O siekti savo svajonės niekada ne vėlu! Tu nesi tam per senas. Ką Dievas padarė dėl Jokūbo, tą gali padaryti ir dėl tavęs.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar yra Dievo tau duota svajonė, kurią jau laikei mirusia ar nebeįmanoma? Kas atsitiko su ta svajone ir kodėl esi linkęs manyti, kad ji jau nebeaktuali?
2. Kaip ilgametis nusivylimas veikia tavo gebėjimą tikėtis gero iš Dievo? Kurioje gyvenimo srityje tau šiandien sunkiausia Juo pasitikėti?
3. Šią savaitę skirk 10–15 minučių ir užsirašyk bent vieną svajonę ar pašaukimą, kurį seniai pamiršai ar atidėjai. Pasimelsk dėl jos ir paklausk Dievo, ar Jis nori ją atgaivinti.
4. Surask žmogų, kuriam šiandien galėtum papasakoti, kaip Dievas kažkada ištesėjo savo pažadą tavo gyvenime –tada, kai to nebesitikėjai. Toks liudijimas gali atgaivinti ne tik jo, bet ir tavo tikėjimą.

Baigiamoji mintis

Jokūbo dvasia atgijo ne tada, kai jis pats kažką padarė – ji atgijo, kai jis išgirdo gerą žinią ir pamatė konkrečius ženklus. Dievas ir šiandien siunčia tokius „vežimus“ – žmones, aplinkybes, žodžius – kurie primena, kad Jo planai gyvi. Nebūk kurčias toms žinioms. Leisk Dievui atgaivinti tai, kas tavyje, atrodo, jau seniai užgesę.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.