Tavo vaikai stebi tave

Viena moteris man pasakojo: „Kartą tarp mudviejų su vyru kilo baisus barnis. Mudu taip susiginčijome, kad galiausiai pradėjome garsiai rėkti vienas ant kito. Paskui aš išbėgau į verandą, atsisėdau, susiėmiau rankomis už galvos ir pravirkau. Tą barnį girdėjo ir mūsų dvimetė duktė. Priėjusi atsisėdo šalia, apkabino mane savo mažomis rankytėmis ir tarė: „Myliu tave, mama.“ Aš jai atsakiau: „Iš aš tave, zuikeli.“ Mergytė pasėdėjo padėjusi galvą man ant peties ir po akimirkos pridūrė: „Kaip norėčiau, kad ir tėtuką mylėtum.“ Širdis man vos neplyšo iš skausmo. „Bet aš jį myliu! Mudu tiesiog susiginčijome.“ Tada mano dukra nusišypsojo ir pakilo eiti. „Ir kur dabar trauki?“ – paklausiau jos. „Eisiu pasakyti tėčiui, kad myli jį“, – tepasakė. Jei vaikai mato jūsų piktumus, pasirūpinkite, kad matytų ir tai, kaip rodote vienas kitam malonę ir atleidžiate. Išmokykite juos spręsti konfliktus be grėsmingų antpuolių. Jie turi žinoti, kad net laikantis skirtingų nuomonių galima priimti gerus sprendimus. Arba net jeigu klysti, vis tiek būsi gerbiamas ir mylimas. Ko gero, tai reiškia, kad teks mokytis dalykų, kurių pats vaikystėje nebuvai mokytas. Jei taip ir yra, mokykis iš savo tėvų klaidų, o savo vaikams suteik vertingų žinių. Atleisk, kai esi įskaudintas, ir nelaikyk pykčio iki vakaro miego (žr. Efeziečiams 4, 26). Jėzus pasakė, kad turite atleisti, kad ir „jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus“ (Morkaus 11, 25). Tėveliai, nepamirškite, kad jūsų vaikai jus stebi!

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.