Teisingos paskatos

Vaikystėje patyręs daug atmetimo, užaugęs žmogus gali jausti vieną iš dviejų – poreikį izoliuotis, atsiskirti arba poreikį nuolat įrodinėti savo vertę. Vienas vyriškis apie save pasakoja taip: „Kaip šiandien menu tėvą, nuolat ant manęs rėkiantį. Jis dažnai kartodavo, kad esu niekam tikęs ir kad nieko gyvenime nepasieksiu. Kuo daugiau jis ant manęs šitaip plyšaudavo, tuo stiprėjo mano užsispyrimas įrodyti, kad bus kitaip.“ Ar ir tau šiandien kalba panašūs balsai? Jei taip, dažniau atsiversk Bibliją ir įsiklausyk į Dievo balsą. Biblijoje skaitome, kad Enochas, „prieš perkeliamas gavo liudijimą, jog patikęs Dievui“ (Hebrajams 11, 5). Kaip? „Tikėdamas“ (5 eil.). Dievas tave mato kitaip, nei tavo gimdytojai ar bendraamžiai. Jie tave dažniausiai priima atitinkamai pagal tai, kaip elgiesi, pagal tavo darbus, o štai Dievas tave priima dėl tavo padėties. Paulius rašo: „Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu“ (2 Korintiečiams 5, 21). Taigi Dievas regi mus apgaubtus Kristaus teisumo, todėl Jam visuomet esame priimtini. Tai nereiškia, kad tau nereikės stengtis. Tai reiškia, kad darbuotis ir stengtis tave skatins visai kiti motyvai. Tau nebereikia stengtis atrasti Dievo pritarimą, tad darbuotis gali iš dėkingumo Viešpačiui. Kai pradedi suprasti, kad tavo tapatybė ir vertė nesusijusi su mašina, kurią vairuoji, namu, kuriame gyveni, darbo užmokesčiu ar pažintimis, tavo motyvacija keičiasi. Užuot sukęs galvą dėl rajono, kuriame gyveni, pradedi rūpintis kaimynais. Užuot susitelkęs į tai, kiek uždirbi, pradedi dažniau mąstyti apie Dievo karalystės finansavimą. Užuot sukęs galvą dėl titulų darbe, susitelki į tai, kaip kuo geriau atlikti užduotis ir išsaugoti padorumą. Kitaip tariant, užuot tiesiog liejęs prakaitą, triūsi vedamas teisingų paskatų.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip tavo vaikystės patirtys veikia tai, kaip matai save šiandien? Ar pastebi, kad kartais bandai įrodyti savo vertę žmonėms ar net Dievui?
2. Kaip keistųsi tavo gyvenimas, jei visiškai priimtum tai, kad Dievas jau dabar tave laiko vertingu ir mylimu be jokių papildomų sąlygų?
3. Pabandyk šiandien bent kartą sustoti ir padėkoti Dievui ne už tai, ką padarei, bet už tai, kas esi Jame. Kaip jautiesi tai darydamas?
4. Pasirink vieną sritį savo gyvenime, kur dažniausiai jautiesi nesaugus ar nuolat stengiesi įrodyti savo vertę. Kaip galėtum tą sritį patikėti Dievui ir dirbti su džiaugsmu, o ne iš baimės?

Baigiamoji mintis

Dievas mato tave kitaip, nei žmonės – Jis žvelgia į tave su meile ir malone. Tu Jam esi brangus ne dėl to, ką darai, bet dėl to, kas esi Jame. Tegul ši tiesa įsišaknija tavo širdyje ir keičia tavo motyvus kasdieniuose darbuose.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.