Tėvo malda

Žemiau pacituosiu maldą, kuria už savo mylimą sūnų meldėsi ir užrašė generolas Douglasas MacArthuras, Antrojo pasaulinio karo didvyris. Jei turi vaikų, galbūt generolo žodžiai ras atgarsį tavo širdyje ir tu panašiais žodžiais melsiesi už savo atžalas. „Išaugink man sūnų, Viešpatie, kuris būtų pakankamai stiprus suprasti savo silpnumą ir pakankamai narsus pripažinti savo baimę. Duok sūnų, kuris būtų orus ir mokėtų garbingai pralaimėti, o pergales priimtų nuolankiai ir švelniai. Duok man sūnų, kuris turėtų tvirtą vertybinį stuburą ir nepasiduotų tuštiems įgeidžiams. Sūnų, kuris pažintų Tave. [...] Meldžiu, vesk jį ne patogiu ir lengvu keliu, o per sunkumus ir išbandymus, kad užsigrūdintų audrose. Mokyk jį gailestingumo, kad atjaustų tuos, kuriuos aplanko nesėkmė. Duok man sūnų, kurio širdis būtų švari, o tikslai – aukšti. Sūnų, kuris prieš valdydamas kitus pirmiau išmoktų suvaldyti save. Kuris išmoktų juoktis, bet nepamirštų, ką reiškia raudoti. Kuris veržtųsi į ateitį, bet kol gyvas nepamirštų praeities pamokų. Be to, meldžiu, kad jis turėtų humoro jausmą, išliktų rimtas, bet nežiūrėtų į save pernelyg rimtai. Suteik jam nuolankumo nepamiršti didžių dalykų paprastumo, Tebūna jis atviras tikrai išminčiai, kas yra stiprybės ženklas, tikras nusižeminimas. Tuomet aš, jo tėvas, galėsiu drąsiai šnabždėti: „Ne tuščiai nugyvenau...“

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.