Tiesa apie sukūrimą (1)

Vis daugiau mokslininkų ir pedagogų pasaulyje gilinasi į pasakojimą apie sukūrimą, užrašytą pirmoje Biblijos knygoje, ypatingą dėmesį skirdami paprastai, bet galingai tiesai, skelbiančiai, kad „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Klausimas „Evoliucija ar sukūrimas?“ tampa kur kas aiškesnis perfrazuotas į „Atsitiktinumas ar tikslingas sukūrimas?“. Seras Fredas Hoilas, Kembridžo universiteto astronomijos profesorius, rašo: „Tikimybė, kad aukštesnės gyvybės formos galėjo išsivystyti būtent taip [per evoliuciją], tokia pati, kaip tikimybė, kad viesului praūžus per sąvartyną iš atsitiktinai jame besimėtančių dalių savaime susirinktų lėktuvas Boeing 747.“ Paskui jis tęsia: „Tikimybė, kad gyvybė susiformavo iš negyvos materijos yra vienas iš 1040,000 [...] t. y. pakankamai maža, kad palaidotų užmarštyje Darvino ir apskritai visą evoliucijos teoriją. Nebuvo jokios „pirmapradės sriubos“ nei šioje, nei jokioje kitoje planetoje. O jei gyvybės atsiradimas nebuvo atsitiktinis, vadinasi, jis yra tikslingai veikiančio, protingo Kūrėjo veiklos rezultatas.“ Net ir evoliucionistas Stivenas Hokingas, vienas labiausiai gerbiamų mokslininkų po Alberto Einšteino, pripažino: „Visata ir fizikos dėsniai, regis, pritaikyti specialiai mums. Jei bent viena iš keturiasdešimties fizikinių savybių būtų bent nežymiai kitokia, gyvybė, kokia mums žinoma, išvis negalėtų egzistuoti: arba atomai nebūtų stabilūs, arba jie nesijungtų į molekules, arba žvaigždės nesuformuotų sunkesnių elementų, arba pasaulis griūtų gyvybei nė nespėjus išsivystyti.“ Jei tiki Biblija, niekada dėl to neatsiprašinėk ir neik į kompromisą dėl tiesos, kuri skelbia: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“