Tiesa apie sukūrimą (4)

Biblijoje skaitome: „Kūnai nevienodi. Žmogaus kūnas vienoks, gyvulių kitoks, dar kitoks kūnas paukščių ir vėl kitoks žuvų“ (1 Korintiečiams 15, 39). Vienas autorius rašo: „Biblija pasakoja, kad gyvūnai sukurti „be supratimo“ (žr. Psalmynas 49, 20). O mes esame sukurti pagal Dievo „atvaizdą“, t. y. nesame tik aukštesnės rūšies forma evoliucijos skalėje. Mes, žmonės, puikiai suvokiame save kaip „būtybes“. Dievas yra didysis „AŠ ESU“, o mes žinome, kad „mes esame“. Kitaip tariant, suprantame, kad egzistuojame. Be kitų unikalių savybių turime įgimtą gebėjimą vertinti, grožėtis Dievo kūrinija. Sakykite, koks dar gyvūnas aikčiodamas žavisi Didžiuoju Kanjonu? Kokiam dar gyvūnui tiek džiaugsmo teikia muzikos garsai arba jis veržiasi į orkestrą, norėdamas pats kurti muziką, harmonizuoti ir pan.? Kas dar iš visų gyvų padarų steigia teismų sistemas ir vykdo teisingumą saviškių atžvilgiu? Mes esame mirtingos būtybės. Jei paukščiai ir kiti gyvūnai kurdami (pvz., sukdami lizdus) vadovaujasi instinktais, tai mes pasižymime gebėjimu aptikti paslėptus elektros dėsnius. Perkandę aerodinamikos dėsnį, galime transportuoti save ar kitus po visą pasaulį. Dar turime Dievo duotą gebėjimą įvertinti kūriniją. Mes kasame žemėje slypinčius aukso, sidabro, deimantų, naftos lobius ir pasidarome sau iš to naudos. Tik žmonės pasižymi unikaliu gebėjimu branginti Dievą, reikšti Jam padėką už neįtikėtiną kūriniją ir reaguoti į Jį su meile.“ Taip, Dievas mus sukūrė, atpirko, davė kiekvienam ypatingą tikslą ir myli mus taip, kad net po mūsų mirties nori pasiimti dangun, kur gyventume su Juo amžinai.