Tiesiai šviesiai

Autorius Džonas Volkeris rašo: „Pasipriešinti sunku. Kur kas lengviau numoti ranka ir likti paviršutiniškam. [...] kur kas lengviau manyti, kad kitas yra blogietis, kai nesutariame kokiu nors klausimu [...] ir dėti į kojas pasirodžius pirmiems ženklams, kad bus sunku, kad kils bėdų. [...] Bet Biblija skelbia: „Sąžiningas atsakymas – lyg bučinys į lūpas“ (Patarlių 24, 26). Sąžiningumas pagilina santykius. Bendravimas būna atviras, autentiškas, kai esame laisvi kalbėti tiesą su meile. [...] Daugiau jokio melo, jokio apsimetinėjimo. Kalbėk su artimu tiesiai šviesiai, sakyk broliui tiesą.“ Atminkime, kad „[...] esame vieni kitų nariai [Kristaus kūne visi esame susaistyti. Jei meluoji kitam, galiausiai meluoji tik pats sau.]“ (Efeziečiams 4, 25, papildyta MSG).

Autorė Anetė Smit rašo: „Nepatogias temas sunku aptarinėti net ir su bičiuliais. [...] Tačiau santykius mezga ir palaiko žmonės, o žmonės nėra tobuli: jie klysta, turi ydų, prisidaro bėdų. Bičiuliai turi gebėti atsiskaityti vieni kitiems – ir ne tik šiaip, dėl smagumo ar palaikymo, bet ir tam, kas sulauktų konstruktyvių pastabų, pataisymo, pamokymo. Jei mūsų draugai iš tiesų mums rūpi, jeigu juos atjaučiame ir linkime jiems gero, privalome turėti drąsos prabilti tada, kai bičiuliui būtina išgirsti sunkius žodžius. [...] Jei vengiame kalbėti tiesiai šviesiai, kai tai svarbu, tai ne tik žeidžia, bet ir gali kelti grėsmę. Tai gali būti ir Dievo valios nepaisymas, nekalbant jau apie tai, kad parodome nepagarbą draugui ir mūsų draugystei. Jei esame palaiminti bičiuliais, turime mylėti juos tiek, kad nebijotume atlaikyti netgi skausmą, atmetimą ar jų pyktį. Galiausiai tiesa išgydo. Prieš atkreipdami dėmesį į sunkią situaciją turėtume perkratyti savo širdį: jei jaučiamės dideli teisuoliai ar juntame troškimą atsiteisti, tokiu atveju derėtų prikąsti liežuvį. Jautrios temos turi būti nagrinėjamos su meile ir pasitelktus kuo tyriausius motyvus.“ Biblijoje skaitome: „Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje“ (Efeziečiams 4, 15). Jei žodžiai nėra išsakomi su meile, jie tik sužeis, o ne išgydys.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar prisimeni situaciją, kai neišdrįsai pasakyti tiesos artimam žmogui? Kaip manai, kodėl taip nutiko?
2. Kaip jautiesi, kai kiti tau pasako tiesą su meile? Kuo tai skiriasi nuo tiesos, pasakytos be meilės?
3. Šiandien pabandyk įvertinti savo santykius - ar juose yra pakankamai atvirumo ir tiesos? Pasirink vieną santykį, kurį norėtum padaryti atviresniu.
4. Prieš kalbėdamas sunkią tiesą, sustok ir paklausk savęs: „Ar mano motyvai tyri? Ar kalbu iš meilės, ar iš noro kontroliuoti ar įskaudinti?“

Baigiamoji mintis

Tiesa be meilės gali sužeisti, o meilė be tiesos gali tapti paviršutiniška. Kristus kviečia mus suderinti abu - kalbėti tiesą su meile, kad augtume ir padėtume augti kitiems. Tai nėra lengva, bet būtent taip tampame tikrais Kristaus kūno nariais.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.