Tiesiai šviesiai apie monogaminius santykius

Štai ką apie monogaminius santykius sako Saliamonas, vienas išmintingiausių kada nors gyvenusių žmonių: „Gerk vandenį iš savo talpyklos, šviežią vandenį iš savo šaltinio. Nejau tavo šaltiniai turėtų lietis laukan, o vandens srovės – į gatves? Tebūna jie tau vienam, o ne dalyboms su svetimaisiais. Tebūna palaimintas tavo šaltinis; džiaukis savo jaunystės žmona, žavia gazele, grakščia stirnaite! Jos krūtys tedžiugina tave visada, būk nuolat apsvaigęs jos meile. Kam gi turėtumei alpti dėl palaidūnės, mano vaike, ir glamonėti svetimautojos krūtinę? Juk kur eina žmonės, VIEŠPATS aiškiai mato; jis stebi visus jų kelius. Nedorą žmogų pasivys jo kaltės, jis bus pagautas savo nuodėmės pinklėmis. Jis turės mirti nesudraustas, jis pražus per savo didelį kvailumą“ (Patarlių 5, 15–23). Saliamono dienomis šulinys arba vandens talpykla būdavo tiesiog aukso vertės. Švarus geriamasis vanduo buvo didžiulis turtas. Perfrazavus Saliamonas čia sako: „Kam gerti srutas, plūstančias iš palaidumo kanalizacijos, jei palūkėjęs gali atsigerti švaraus ir gaivaus vandens iš atsidavusio sutuoktinio šulinio?“ Šiuo klausimu svarbu įsidėmėti ir laikytis dviejų tiesų:

1) tikra meilė palaukia;

2) tikros meilės verta laukti.

Viena krikščionė, atsispirdama iš kelio vedančioms pagundoms, kurias jai vis kaišiojo palaida pažįstama, neapsikentusi kartą atsakė: „Žinai, tokia kaip tu galiu tapti nors ir tuojau pat, kada tik panorėjusi. Bet, kartą tokia tapusi, jau niekada nebegalėsiu būti tokia, kokia buvau.“

P.S. Kiti skaitiniai tema: santykiai ir santuoka.