Tiesk pagalbos ranką (2)

Išvardijęs tikrai siaubingas nuodėmes, Paulius rašo Korinto miesto tikintiesiems: „Kai kurie buvote tokie [ištvirkėliai, stabmeldžiai, svetimautojai, sanguliautojai su vyrais, vagys, gobšai, girtuokliai, keikūnai, plėšikai], bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“ (1 Korintiečiams 6, 11). Prieš teisdamas kitą, verčiau prisimink, iš kur Dievas tave ištraukė! Daugelis mūsų mano, kad „geras“ pamokslas yra toks, kurio žodžiai praplevena mums virš galvos ir kala mūsų artimui tiesiai į tarpuakį. Bet Šventajame Rašte žodis atstatyti gali turėti dvi reikšmes:

1) Pašalinti auglį. Piktybinis auglys gali pribaigti žmogų, todėl turi būti kuo greičiau pašalintas. Paulius rašo: „Broliai, jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą! Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus Įstatymą“ (Galatams 6, 1-2). Neapsigaukite, nešioti kito gėdą ir pažeminimą gali būti dar ir oi, kokia našta! Nepaisydami to, „kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6, 10). Jeigu jauti, kad esi greitas smerkti kitus, užduok sau tokį klausimą: jei aplinkiniai nesulauks pasigailėjimo iš tų, kurie apie jį skelbia, tai iš ko dar galėtų jo sulaukti?

2) Atstatyti į vietą (kaip lūžusį kaulą). Biblija skelbia, kad „[...] mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai“ (Romiečiams 12, 5). Tiesą sakant, dvasinė šeima netgi svarbesnė už žemiškąją, nes jai lemta išlikti per amžius. Pakeldamas puolusį šeimos narį padedi jam gyti ir vėl tapti deramai funcionuojančiu Kristaus kūno nariu. Žodis tau šiandien: kai tik gali, tiesk pagalbos ranką. Stenkis atstatyti, atkurti tai, ką įmanoma.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Koks tavo pirmasis instinktas sutikus žmogų, kuris puolė į nuodėmę? Prisimink atvejį, kai kažkas klydo, o tu turėjai galimybę reaguoti – ar tavo reakcija buvo teisti ar padėti atstatyti?
2. Pagalvok, iš kokių gyvenimo situacijų ar nuodėmių tave ištraukė Dievas. Kaip šis suvokimas keičia tavo požiūrį į kitus, kurie vis dar kovoja?
3. Šiandien rask progą parodyti malonę kažkam, kurį būtum linkęs teisti. Užrašyk, kaip pasikeitė tavo požiūris, kai sąmoningai pasirinkau atstatyti, o ne smerkti.
4. Pagalvok apie konkretų žmogų savo gyvenime, kuriam reikia „atstatymo“. Šią savaitę kasdien melskis už jį ir apmąstyk, kokiais konkrečiais veiksmais galėtum padėti jam vėl tapti „deramai funkcionuojančiu Kristaus kūno nariu“.

Baigiamoji mintis

Malonė nėra tik tai, ką gauname – tai taip pat tai, ką duodame kitiems. Kai prisimename savo kelionę ir tai, kiek daug mums buvo atleista, tampame gyvais Dievo atkuriamosios meilės liudytojais. Šiandien ženk žingsnį: būk tas, kuris ne tik kelia, bet ir neša, kol kitas vėl atsistos ant kojų.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.