Tik nepersitempk!

Nesijausdamas reikšmingas ir neatradęs savivertės per ryšį su Dievu, nuolat jausi pagundą prasimušti ir kilti savo jėgomis. Dėl to nuolat kamuos nesaugumo jausmas, netgi pradėsi kelti grėsmę kitiems. Kaip tai? – paklausi. Jei kiti pirmiau sulauks paaukštinimo, tave apims apmaudas. Tau gali kilti pagunda juos sužlugdyti.

Dievo karalystėje nė vienas sėkmės nesiekia savo jėgomis. Ją dovanoja Dievas: vieną jis pažemina, kitą išaukština. Kol Dovydo broliai svaigo, kas taps kitu Izraelio karaliumi, ir laukė pranašo Samuelio pritarimo, Dovydas tiesiog ganė savo avis ir atliko Dievo jam pavestą darbą. Tegul kiti konkuruoja ir lyginasi vieni su kitais! O tu lik ištikimas darbe, kurį Dievas konkrečiai tau patikėjo, ir, metui atėjus, Jis tave išaukštins. Jėzus pasakė: Mano jungas švelnus, mano našta lengva (Mato 11, 30). Čia derėtų atkreipti dėmesį į žodį „lengva“. Kai sieki prasimušti pats, iškilti savo jėgomis, grumiesi, kovoji, prakaituoji, bet kai pasikliauni Dievu ir viską darai taip, kaip Jis numatęs, darbas einasi sklandžiai, palyginti „lengvai“. Tai nereiškia, kad nereikės gerokai paplušėti ar ko nors paaukoti. Tai reiškia, kad tau nereikės persitempti, kad ko nors pasiektum ar tai išlaikytum. Kodėl? Kai Dievas prieš tave atveria duris (žr. Apreiškimo 3, 8), tik Jis vienas jas gali ir užverti. Bet Jis neužvers to, ką jau atvėrė, nebent būtum užsispyrėlis kaip karalius Saulius, kuris sukilo prieš Viešpatį, paniekino Jo valią ir atsisakė atgailauti. Kai tvirtai žinai, kad valdymas – Dievo rankose, tau nebereikia įsitempti. Gali tarnauti Jam laisvai ir atsipalaidavęs. Geriau pagalvojus, tik taip ir verta gyventi!