Tikėjimas

Išsamiau panagrinėkime žodį „tikėjimas“. Biblijoje skaitome, kad tikėjimas „laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Hebrajams 11, 1). Tikėjimas nėra tuščia viltis ar tiesiog pozityvus išpažinimas to, ką norėtume matyti pildantis. Tikėjimas yra pripažinimas jau esančios tikrovės, nors fizinėmis akimis ji kol kas nėra matoma. Biblijoje skaitome, kad Abraomas tikėjo Dievu, „kuris atgaivina numirusius ir iš nebūties pašaukia būti daiktus“ (Romiečiams 4, 17). Remdamiesi šia eilute kai kurie mano galį iš nebūties į būtį prišaukti viską, ką panorėję. Siūlyčiau dar kartą perskaityti tą eilutę. Ne Abraomas iš nebūties į būtį prišaukė Izaoką, o Dievas! Abraomas tiesiog patikėjo Dievu ir veikė remdamasis Jo pažadu. Tada ir gimė Izaokas. Biblijoje skaitome: „Jis [Abraomas] nesvyruodamas tikėjo, nors regėjo savo kūną jau apmirusį – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčias apmirusias. Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog, ką šis pažadėjo, tai įstengs ir įvykdyti“ (Romiečiams 4, 19–21). Tu turi tikėti Dievu, o ne pačiu tikėjimu. Pats savaime tikėjimas neturi kuriančios galios, jis tik patvirtina tai, kas jau egzistuoja neregimoje tikrovėje ir Dievo pažadus bei sutvirtina žinojimą, kad Jo numatytu laiku tie pažadai bus ištesėti, nes tokia yra Dievo valia. Visa, ką skelbi tikėjimu, turi būti paremta tuo, ką Dievas yra aiškiai pažadėjęs savo Žodyje. Kaip auginti tikėjimą? Per Dievo Žodį – skaityk jį! Biblijoje skaitome: „Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis“ (Romiečiams 10, 17).

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.