Tikėjimo nuostata

Prieš pat mirties bausmės įvykdymą Paulius rašė: „Broliai, noriu, kad žinotumėte, jog mano būklė išėjo į gera Evangelijos plitimui. Mat mano kalinimas dėl Kristaus išgarsėjo visame pretorijuje ir tarp kitų žmonių. Daugumas brolių Viešpatyje, dėl mano pančių įgiję pasitikėjimo Viešpačiu, ryžtingai imasi be baimės skelbti Dievo žodį“ (Filipiečiams 1, 12–14). Dar jis rašė: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Filipiečiams 4, 4). Matome, kad Paulius buvo nusiteikęs teigiamai. Jis negalėjo suvaldyti to, kas dėjosi aplink jį, bet pats apsisprendė laikytis teigiamos tikėjimo nuostatos, kuri padėjo jam eiti iki galo. Dr. Martinas Loidas Džonsas rašo: „Ar kada nors pagalvojai apie tai, kad dažniausiai nelaimingas jautiesi tada, kai savęs klausaisi, o ne kalbi sau?“ Ar susipažinęs su žmonėmis pamanai, kad anksčiau ar vėliau jie tave nuvils? Ar, susidūrus su naujovėmis, balselis tavo viduje įkyriai zyzia, kad tau vis tiek nepasiseks? Vienas žmogus išėjęs pasivaikščioti įkišo nosį į stadioną, kur vaikai žaidė beisbolą. Vieno berniuko jis paklausė, koks rezultatas. Tas atsakė: „18:0, šiek tiek atsiliekam.“ Vyriškis paklausė: „Tikriausiai nelabai smagu?“ Vaikas į tai atkirto: „Ką jūs, visai ne. Palaukit, kol pradės smūgiuoti mūsiškiai.“ Tikėjimo nuostata dažnai padaro stebuklus. Paskutiniai žodžiai Biblijoje skamba taip: „Viešpaties Jėzaus malonė su jumis visais!“ (Apreiškimo 22, 21). Turėk tikėjimo, ir Dievas suteiks tau malonės įveikti gyvenime viską.“

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.