Tikėk, kad Dievas tave išklausė

Prieš prikeldamas Lozorių iš numirusiųjų Jėzus balsu meldėsi: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei“ (Jono 11, 41). Kai žinai, kad tavo malda neprieštarauja Dievo valiai, tu irgi gali užbaigti ją padėka Tėvui už išklausymą. Suprask, tau sukalbėjus maldą velnias tuoj puola kaišioti pagalių į ratus versdamas abejoti, ar Dievas iš tiesų išklausė tave, ar tikrai nori patenkinti tavo prašymą. Bet kai tvirtai žinai, kad Dievas išklausė tavo maldą – jauti pasitikėjimą: tada ir mąstai, ir veiki, ir kalbi visai kitaip. Nerimavimą keičia ramybė. Ta proga siūlau apmąstyti keletą Šventojo Rašto eilučių:

„Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties...“ (Jokūbo 1, 6–7).

„Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso, ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę“ (1 Jono 5, 14–15).

„Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus“ (Morkaus 11, 23–24).

Šiandien pat pradėk dėkoti Dievui už tai, kad Jis išklausė tavo maldas ir atsilieps į jas taip, kaip geriausia tau.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.