Tinkamai surikiuoti dvasiniai prioritetai

Aukščiausias tavo prioritetas visuomet turėtų būti tavo ryšys su Dievu ir Jo valios vykdymas. Žiūrėk, kad neužsiimtum visokiais niekais, „nepraplauktum pro šalį“ ir neprasilenktum su Dievo valia. Senajame Testamente aptinkame tokios situacijos iliustraciją. Kartą vienam kareiviui buvo patikėta akylai saugoti svarbų kalinį. Jam buvo prisakyta: „Saugok šį vyrą! Jeigu jis dingtų be žinios, tavo gyvybė bus už jo gyvybę, arba turėsi užmokėti sidabro talentą“ (1 Karalių 20, 39). Nepaisant perspėjimo, kareiviui užsižiopsojus ir užsiėmus, kuo nedera, kalinys pabėgo. Kario pasiteisinimas karaliui skambėjo taip: „Tavo tarnui esant užsiėmusiam šiuo bei tuo, jis pradingo.“ Izraelio karalius atsakė jam: „Tu turi savo nuosprendį. Tu pats nusprendei“ “ (1 Karalių 20, 40). Tinkamai susidėlioti dvasinius prioritetus ir jų laikytis – tavo atsakomybė ir pareiga. O pareigos nevykdant, vėliau tai karčiai atsirūgsta. Galbūt tu sakai: „Bet aš meldžiuosi kiekvieną mielą rytą.“ Tai puiku. Bet ar, prieš nerdamas į dienos veiklą, skiri laiko įsiklausyti į tai, ką tau kalba Dievas? Ar leidiesi Jo vedamas? Kai kurie iš mūsų nerodo noro paklusti Biblijos priesakui „Laukite Dievo“. Net ir šią akimirką Dievas veikia, aktyviai darbuojasi tavo gyvenime, nes turi tau numatęs dar daugybę dalykų. Laukdamas Dievo maldoje geriau tai suprasi. Biblijoje apie Jėzų skaitome: „O jis traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis“ (Luko 5, 16). Dievui paskirtas laikas – tai kaina, kurią tenka mokėti, kad išgirstum, ką Jis kalba ir išsiaiškintum Jo valią. Dvasiniais terminais kalbant, kelio į vietas, kur nukeliauti verta, niekaip nenukirsi.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.