Toks, koks esi

Mes nusidedame, tačiau, ko gero, dar didesnė bėda, nei pati nuodėmė, yra tai, kad mums sunku apie tai kalbėti. Lengva klausyti apie kitų praeities nuodėmes, kai jos jau paliktos užnugary, kai žinome, kad pabaiga laiminga. Bet įsivaizduok, kad nuėjęs pas psichologą sakai: „Norėčiau kalbėti tik apie tas problemas, su kuriomis susidurdavau anksčiau. Meldžiu, neprašykit manęs prisipažinti apie dabartines bėdas, nes man gėda. Bijau, kad išgirdęs apie tai išmesite mane už durų.“ Kam eiti pas psichologą, jei tenori jį įtikinti, kad jokių bėdų neturi ir jokio patarimo tau nereikia? Žmonėms nesunku papasakoti gydytojui apie fizinius negalavimus arba mechanikui apie mašinos problemas. Kodėl taip nenorime pasakoti kitam apie psichologines ir dvasines savo problemas?

Jei nori, kad Dievas (ar kas nors kitas) mylėtų tave tokį, koks esi, tai Dievo ar to asmens akivaizdoje turi pasistengti būti toks, koks iš tikrųjų esi. Dovydas buvo geriausias Izraelio valdovas, tačiau taip pat žinoma, kad jis praktikavo daugpatystę, buvo niekam tikęs tėvas, ne tik geidė kito vyro žmonos, bet vėliau ir sugulė su ja, apgavo jos vyrą ir galiausiai pasistengė, kad tas būtų nužudytas. Dovydui kurį laiką net pavyko nuslėpti savo nusikaltimą, bet vėliau jis vis tiek buvo išaiškintas. Taigi matome, kad Dovydas buvo svetimoteriautojas, ištvirkėlis, melagis ir žudikas. Kaip kažkas taikliai pastebėjo, niekam tais laikais nesinorėjo nešioti apyrankės su užrašu „Ką darytų Dovydas?“. Nors Dovydas pridarė tiek siaubingų dalykų, Biblijoje jis vis tiek vadinamas žmogumi „pagal Dievo širdį“ (1 Samuelio 13, 14). Ar gali būti, kad žmogus taip grumtųsi su savo nuodėmingumu, bet vis tiek nuoširdžiai trokštų Dievo? Taip. Kaip tik todėl Biblija ir ragina: „Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą“ (Jokūbo 5, 16).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar turi žmogų, kuriam galėtum atvirai papasakoti apie savo dabartines kovas ir nuodėmes – ne tik apie tas, kurios jau praeityje? Jei ne, kas tave labiausiai stabdo – gėda, baimė būti atmestam ar dar kažkas?
2. Dovydas pridarė baisių dalykų, bet Dievas jį vis tiek vadino „žmogumi pagal savo širdį“. Kaip manai – kas Dovydo širdyje buvo tokio, kad Dievas galėjo taip apie jį pasakyti, nepaisant visų jo nuopuolių?
3. Šią savaitę išdrįsk bent vienam patikimam žmogui – draugui(-ei), pastoriui ar artimam broliui/sesei – nuoširdžiai papasakoti apie vieną dalyką, su kuriuo šiuo metu grumtiesi. Ne apie praeitį, o apie tai, kas vyksta dabar.
4. Paskirk laiko šį vakarą tyloje atsistoti Dievo akivaizdoje ir leisti Jam matyti tave tokį, koks iš tikrųjų esi – be kaukių ir be noro pasirodyti geresniu. Tiesiog būk su Juo tiesoje.

Baigiamoji mintis

Dievas niekada neprašo tavęs būti tobulu – Jis prašo būti tikru. Būtent ten, kur labiausiai bijai, kad tave pamatys, prasideda tikras išgydymas ir tikras artumas su Juo.

P.S. Galbūt jus sudomins: sveikata ir ligos.