Triūsas ir padorumas

Autorius Chuckas Swindollas pasakoja apie vieną senuką, palikusį jam gilų įspūdį. Jis rašo: „Jo akys spindėjo. Veide švietė šypsena. Susipažindamas jis staigiai atkišo man ranką. Vaje, kokia kieta buvo toji ranka – sudiržusi nuo ilgamečio, sunkaus triūso. Paklausiau senuko: „Matau, kad džiaugiatės gyvenimu. Ar galite pasakyti, ką veikiate?“ Jis atsakė: „Ar aš? Esu ūkininkas iš [JAV] paties šalies vidurio.“ „Ir ką nuveikėte aną savaitę?“ Ūkininkas atsakė: „Aną savaitę kaip tik baigiau imti derlių. 90 000 bušelių grūdų!“ Netikėdamas pakartojau: „90 000?! Ir kiek gi jums metų, mielas drauge?“ Toks klausimas jo visai neužgavo, jis linksmai atsakė: „Po kelių mėnesių bus lygiai devyniasdešimt.“ Paskui nusijuokė, o aš negalėdamas patikėti tik galvą kračiau. Žmogus pergyveno keturis karus, Didžiąją depresiją, 16 prezidentų, 90 žiemų, Dievas žino kiek asmeninių sunkumų ir vis dar kabino gyvenimą pilnu šaukštu. Tiesiog negalėjau nepaklausti jo, kokia tokio ilgaamžiškumo ir produktyvumo paslaptis. „Sunkus triūsas ir padorumas,“ – ilgai nesvarstęs atsakė seniokas. Mums išsiskyrus jis dar atsisuko ir per petį šūktelėjo: „Nepraleisk to pro ausis, jaunuoli.“ Sunkus triūsas ir padorumas. Tai dvi savybės, kuriomis pasižymi geras gyvenimas. Jeigu jas puoselėji ir ištikimai taikai, pajausi gyvenimo pilnatvę ir didžiausią džiaugsmą. Ne veltui Biblijoje parašyta: Kas dirba savo žemę, tas turės duonos iki soties, o kas vaikosi vėjų, tas yra neprotingas.